18 straipsnių
Po daugiau nei dvejus metus užsitęsusios pandemijos daugelis nekantravo, kada gyvenimas grįš į įprastas vėžes. Tačiau net jai visiškai nepasibaigus sulaukėme naujo sukrėtimo – Rusija užpuolė Ukrainą. Abiem atvejais visuomenėje – daug nežinomybės, įtampos, nerimo dėl ateities. Visgi, žmonių reakcijos...
Tarptautinio tinklo „Havas“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kokiąbįtaką Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turėjo Lietuvos vartotojų elgsenai ir jų lūkesčiams prekių ženklams. Duomenys rodo, kad keitėsi žmonių pirkinių prioritetai, žiniasklaidos priemonių vartojimas, o t...
Tarptautinio komunikacijos tinklo „Havas“ atliktas tyrimas atskleidė pasaulinės pandemijos įtaką prekių ženklų prasmingumui. Nors situacija Lietuvoje šiek tiek taisosi ir ryšį su vartotojais sukuria vis daugiau verslų, atsipalaiduoti nederėtų – išnykus didžiajai daliai prekių ženklų niekas to net ne...
Oficialūs influencerių sekėjai sudaro tik mažiau nei pusę jų realios auditorijos, rodo „Kantar“ atliktas tyrimas. Beveik kas penktas (19%) besinaudojantysis socialiniais tinklais seka influencerius oficialiai, tuo tarpu daugiau nei antra tiek (21%) – stebi influencerių komunikaciją nespausdami sekėj...
Skaitmeninės rinkodaros agentūros „SuperYou“, kartu su rinkos tyrimų bendrove „Kantar“, atliktas Lietuvos influencerių rinkodaros tyrimas parodė, kad, norint pasiekti vartotoją, vertinamas influencerio įvaizdis, patikimumas ir drąsa – tai kur kas svarbiau nei saugi, ištobulinta žinutė, teigiama pran...
Ketvirtasis „Kantar“ Covid-19 Barometras rodo, kad Lietuvoje vyraujantis požiūris koronaviruso kontekste yra „kas bus, tas bus“. Palyginti su pasauliniais rodikliais, mūsų šalyje gerokai daugiau fatalistų segmento atstovų ir ramesnis požiūris.
Kas bus, tas bus. Toks gyventojų požiūris Lietuvoje yra dominuojantis koronaviruso kontekste, rodo ketvirtasis „Kantar“ Covid-19 Barometras. Palyginti su pasauliniais rodikliais, mūsų šalyje gerokai daugiau fatalistų segmento atstovų ir ramesnis požiūris.
Antrąją savaitę nuo karantino išsivadavę gyventojai labiausiai skuba atkurti socialinį gyvenimą. Gyvai susitikti su draugais ir artimaisiais, keliauti ir lankytis renginiuose, rodo „Kantar“ atliktas trečiasis COVID-19 barometro tyrimas.
Dovanas išrinkti daugeliui analizės, paieškų ir eksperto vertas darbas, tuo tarpu gaunant jos dažniausiai priimamos lengvai ir nepuoselėjant didelių lūkesčių, rodo „Kantar“ tyrimas.
4 iš 10 šalies gyventojų bent kartą per mėnesį ką nors perka internetu, o dešimtadalis taip apsiperka bent kartą per savaitę. Apie penktadalis nėra išmėginę šio pirkimo būdo, rodo „Kantar“ „Atlas“ tyrimas.
Jau dešimtmetį minimos Tėvo dienos proga savo tėčius sako sveikinsią 60 proc. apklaustųjų, rodo „Kantar“ tyrimas. Pagal populiarumą ši diena kol kas nepasivijo Motinos dienos.
Šį sekmadienį Lietuvoje tradiciškai bus švenčiama Mamos diena. 80 proc. apklaustų vyresnių kaip 15 metų gyventojų nurodė sveikinsią mamas Motinos dienos proga, rodo „Kantar“ tyrimas. Artėjant šventei, tik 16 proc. gyventojų nežinojo, ką dovanos. Didžioji dalis rinksis dovanoti gėlių ir saldumynų.
Tvyrant situacijos neaiškumui dėl „Brexit“, 80 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų labiausiai nerimauja dėl maisto produktų kainų. Tačiau prireikus susiveržti diržus, pirkėjai ketina taupyti toli gražu ne maisto prekių sąskaita. Tyrėjai jau fiksuoja pirmuosius prieškrizinės elgsenos požymius.
Sociologai pastebi stiprėjančią tendenciją vengti vairavimo išgėrus ir apskritai saikingiau vartoti alkoholį. Sveikatingumo ir pilietinės apraiškos populiarina ir nealkoholinių gėrimų kategoriją. Kartą per mėnesį nealkoholinio alaus paragauja beveik pusė gyventojų. Dažniausiai tokį gėrimą renkamasi,...
Nealkoholinis alus tapo neatsiejama alaus kategorijos dalimi. Bent kartą per mėnesį jo paragauja 42,8 proc. apklaustųjų. Daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) sako pastaruoju metu nealkoholinio alaus pradėję vartoti daugiau, rodo „Kantar TNS“ spalį atliktas tyrimas.
Lietuvos gyventojų baimė dėl sveikatos yra daugiau nei dvigubai didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Be to, Lietuvoje žmonės ligą ar invalidumą įvardija antra priežastimi, kas lemtų jų asmeninės finansinės padėties blogėjimą: europiečiams tai tik ketvirta pagal svarbą priežastis.
Tarptautinio tyrimo rezultatai nustebino: lietuviai savo finansinę situaciją vertina optimistiškai, o kur kas prastesnė nuomone yra turtingiau gyvenančiose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje.
Nors lietuviai dažnai apie save galvoja prasčiau nei apie kitus, pasirodo, kad ką jau ką, bet taupyti tikrai mokame geriau nei mūsų kaimynai estai ir latviai. Tokius tyrimo rezultatus rodo „Samsung Living Smart“ tyrimas, kurio metu apklausti daugiau nei 2 tūkst. Baltijos šalių gyventojų.
