13 straipsnių
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai atsisveikina su viena ryškiausių tarptautinių parodų, kurią istorikai dar vadina šimtmečio įvykiu – paroda „Kad tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“. Iki uždarymo, sausio 16 d., Valdovų rūmų muzieju...
Tęsiame straipsnių ciklą „Lietuvoje – kaip užsienyje“ apie vietoves, kurios kraštovaizdžiu ar architektūra primena užsienyje matytus vaizdus. Norime paskatinti lietuvius mėgautis kelionėmis ne tik vasarą ir kūrybiškai pažvelgti į rudenines išvykas. Apribotas keliavimas po pasaulį neturėtų atimti kel...
Pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje po Jungtinių valstijų: neabejotinai 1791-ųjų gegužės 3-ią priimta Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija išlieka vienu įsimintiniausių dokumentų XVIII a. Europoje. Visgi Lietuvoje šis dokumentas ne vieną dešimtmetį vertintas nevienareikšmiškai, tik šiais laikais,...
Gydomosios Druskininkų vandenų savybės miestelį garsino jau nuo XVIII amžiaus pradžios – kalbėta, kad žmonėms, kuriems nepavykdavo pasveikti kitur, sveikatą pasitaisydavo būtent čia. Šiame kurorte lankėsi net Lietuvos Didysis Kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis. Gaila, tačiau seniausias š...
Istorinėje literatūroje įprastai miestų ištakos siejamos su pirmąja rašytiniame šaltinyje užrašyta žinia. Mūsų protėvių baltų genčių, pilių, miestelių, upių ir ežerų vardai dažniausiai aptinkami kaimynų, kryžiuočių ir slavų kronikose, metraščiuose. Jau XIV amžiuje kryžiuočių kelių per Sūduvą aprašym...
„Per kapsus iki vokiečių sienos“ – praeityje populiarus turistinis maršrutas. Pirmoje Lietuvos Respublikoje lietuviai mėgo svečiuotis Užnemunės kaimynystėje. Keliaujantys neišvengiamai atvykdavo į Marijampolę. Kaip atrodė suvalkiečių apylinkės praeities žvalgo, tyrinėjančio svetimus miestelius akimi...
Kaišiadorių rajone, dešiniajame Nemuno krante, prie Liutikės upelio žiočių glūdi nedidelis, bet labai senas Darsūniškio kaimas. Tarpukario Lietuvoje buvo vadinamas miesteliu. Važiuojant vieškeliu nuo Kruonio, turisto akys nukrypdavo į keistus, įmantraus stiliaus senoviškus vartus. Ant keturių mūrini...
Aukšti Šventosios upės krantai glaudžia mažą provincijos miestelį. Vietovę, kurios apylinkių grožis išaugino Antaną Žukauską-Vienuolį, Joną Biliūną ir garsųjį rytų aukštaičių gamtos dainių Antaną Baranauską. Tarpukaryje aplink miestelį buvę šilai ir miškai, sveiki pušynai, kalnai Anykščiams suteikė ...
Ąžuoline tvora aptverta ir giliais grioviais apsupta, ant kalnelio stovėjo tvirta pilaitė. Pakalnėje pilį iš visų pusių supo klampios pelkės. Tai buvo seno, galingo bajoro Mąsčio sodyba. Kartą didiko rūsčią ramybę sudrumstė Žemaitijos miškų velnias. Nuo jūros kranto atvilko milžinišką akmenį ir metė...
Šimtamečiais klevais ir liepomis apsuptame parke stovėjo didingi rūmai – buvusio kunigaikščio Oginskio rezidencija. Per daugelį metų dvarvietėje pasikeitė kelios Oginskių kartos. Čia gyveno aristokratų tėvai, seneliai, proseneliai. Vieta pritraukdavo Lietuvos ir Lenkijos didikus, Sankt Peterburgo au...
Vilniuje valstybiniai Lenkijos apdovanojimai penktadienį įteikti beveik 40 asmenų, tarp jų – menininkui Stasiui Eidrigevičiui, literatūrologui kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui, istorikui Rimvydui Petrauskui.
Kvietiškio dvarvietės lankytojus pasitinka ne praeitų amžių architektūrinis šedevras, o tarybiniais metais statytas tipiškas technikumo pastatas. Šiame pastate yra įsikūrusi Marijampolės kolegija. Dvarvietę ženklina istorinis parkas ir į nudėvėtus gyvenamuosius namus virtę įvairios paskirties buvę d...
Lietuvos specialiosios tarnybos trimituoja apie agresyvų Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimą Lietuvoje, tačiau jų šauksmas dažnai pasiklysta tyruose: mūsų šalyje sėkmingai veikia prorusiškos partijos, Lietuva ne visuomet atsispiria informacinėms, kibernetinėms atakoms, negeba užkirsti kelio...
