Stasys Raštikis

Čia apie įvykį, kuris neįvyko. Jis neįvyko 1940 m. birželio 15-ąją arba 16-ąją, o galėjo įvykti 1941 m. birželio 22 d. – kitaip! Jei valstybės vadovybė būtų pakvietusi tautą prie ginklo. Kur tada buvo valstybės vadovybė?

Kaune atsisveikinta su anapilin iškeliavusia garsia poete, žurnaliste, keturias kadencijas Seime dirbusia parlamentare, liberale Dalia Teišerskyte. Žinoma kaunietė mirė sulaukusi 79 metų, savo gimimo dieną. Urna su velionės palaikais šeštadienio popietę buvo palaidota ypatingoje vietoje – Kauno Petr...

Taigi, Petro Cvirkos paminklo likimas nuspręstas. Stebint viešąją erdvę matosi, kad dauguma žmonių nesupranta, kuo toks sprendimas paremtas. Keisčiausia, kad to nesupranta ir Vilniaus miesto tarybos nariai, diskusijų metu kalbėję apie Cvirkos išdavystę ir kolaboravimą.

Kalbant apie tokį skaudų mums klausimą „Kodėl nesipriešinome 1940-aisiais?“ dažnai laužomos ietys ir liepsnoja aršios diskusijos. Kaip pavyzdys dažnai pasitelkiami suomiai: „Štai ką jie padarė Žiemos karo metu – sumalė sovietus į miltus!“, aiškina viena pusė, „..bet prarado daug teritorijų, nors tur...

Šviesaus atminimo lietuvių kino ir teatro aktorė Gražina Balandytė amžinajam poilsiui atgulė šeimos kape, Kauno Petrašiūnų kapinėse. Ši vieta – ypatinga, turinti savo aurą. Joje ilsisi daugybė Lietuvai ir Kaunui nusipelniusių žmonių, o išskirtinių asmenybių kapai suformavo vadinamąjį panteoną. Šiose...

Nacionalinio identiteto klausimas, neatsiejamas nuo istorinės atminties politikos, pastaruoju metu vis plačiau aptarinėjamas visuomenės, susilaukęs taip pat ir prezidentūros dėmesio, yra ir nacionalinio saugumo dalis.

„Jau pats suprantu, kad nereikia skųstis, gali būti dar blogiau“, – savijautą apibūdina 94-erių Juozas Jakavonis-Tigras. Dzūkijos partizanas į kovą dėl tėvynės laisvės įsiliejo būdamas vos aštuoniolikos, prieš 76 metus.

Prasminga skaityti ir viešinti Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vado, 1941 m. sukilėlių paskelbtos nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko Kazio Škirpos (1895–1979) veiklos apžvalgą „Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą 1939–1941“ ir jo dokumentų archyvą.

Įdomiais, bet labai pavojingais laikais gyvename. Terorizmas, tarptautinė įtampa, ginkluoti konfliktai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, radikalių politinių jėgų laimėjimai demokratiniuose rinkimuose. Taigi saugumo padėtis pasaulyje išskirtinė ir reikalauja išskirtinių sprendimų.

Kremlius galimai papirko tarptautinius sporto funkcionierius, kad gautų teisę rengti 2014 m. Sočio žiemos olimpines žaidynes ir 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje.

Ar pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas, Nepriklausomybės akto signataras Antanas Smetona vertas paminklo? Nors paminklas yra įtrauktas į valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, ar pavyks jį iki 2018 metų pastatyti galima suabejoti, juk net dėl sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų Viln...

Nuosavi tankai, nuosava – nors ir ne pati patikimiausia – aviacija, gausi kariuomenė ir aiškus kylančio pavojaus suvokimas. Tai tik keli bruožai, pagal kuriuos tarpukario Lietuva dabartinę Lietuvą pranoksta visa galva ar net dviem, interviu DELFI teigė istorikas dr. Algimantas Kasparavičius.

Nors įprasta manyti, kad iki 1926 m. Lietuvoje karinių perversmų nebuvo, tačiau tai klaidinga nuomonė. Pirmas karinis perversmas įvyko nepraėjus nė metams po nepriklausomybės paskelbimo. Tai susiję su nekompetetinga (galima net pavadinti išdavikiška) Augustino Voldemaro veikla, kai jis buvo ministru...

Rusijos įvykdytas Krymo atplėšimas nuo Ukrainos Lietuvai nėra jokia naujovė. Kaip ir hibridinis karas. Lietuva tai patyrė savo kailiu, teigia istorikas Vytautas Jokubauskas, kalbėjęs Lietuvos šaulių sąjungos surengtoje konferencijoje apie pilietinę gynybą hibridinio karo metu.