Šunytė

Lino ir Evitos Jonauskų šeima jau kurį laiką ieškojo naujojo šeimos nario. Apie nedidelį šunelį svajojusi pora pagaliau atrado tokį, kuris iš karto pavergė abiejų širdis.

Vieną dieną mums paskambino mergina, kuri susijaudinusi kalbėjo, kad nebegali girdėti, kaip už sienos nuolat cypia daužomas šuo. Ji teigė, kad šunį laiko asociali jos kaimynė, pas kurią šis šuo jau kažkelintas, kiti dingdavo arba būdavo suvažinėjami, nes medinis namas stovi prie ypač judrios gatvės.

Buksa priklydo į vieną Jonavos r. Bukonių kiemą. Žmonės pamanė, kad šunytė tiesiog pasimetusi, pavaišino ją ir tikėjosi, kad pailsėjusi jų pievelėje ji keliaus namo. Bet rytą rado Buksą įsikūrusią šalnotoje žolėje, lyg leistų suprasti, kad niekur niekas jos nebelaukia. Žmonės vis neprarado vilties, ...

Rimtai nežiūrėjau į žmones, kurie nesustodami kalbėdavo apie savo gyvūną. Pasakojimai apie augintinių išdaigas, jų proto galimybių demonstravimas ir nuolatinis dalijimasis nuotraukomis (kurios realiai nelabai kuo ir skyrėsi viena nuo kitos), man atrodydavo kiek naivokai. Dabar žinau – klydau dėl sav...