46 straipsnių
Pastaruoju metu dažnai girdžiu save sakančią, kad mes gyvenam ypatingais laikais. Ypatingi dalykai vyksta su mumis, aplink mus, o tuo pačiu ir danguje. Aišku, sutiksiu ir su skeptikais, kurie, skaitydami šiuos žodžius, sakys, kad visi laikai yra ypatingi. Turbūt tai tiesa, turbūt viename iš savo pra...
Kai masyvi žvaigždė baigia savo gyvenimą, įvyksta supernovos sprogimas. Centrinė žvaigždės dalis labai sparčiai susitraukia, o išlaisvinta energija išmeta išorinius sluoksnius į šalis. Sprogimas nebūna visiškai simetriškas – viena pusė išlekia greičiau, nei kita. Tai matyti stebint supernovų liekana...
Visata plečiasi – kuo toliau nuo mūsų yra galaktika, tuo greičiau ir tolsta. Santykis tarp greičio ir atstumo vadinamas Hablo parametru. Jo vertė siekia maždaug 70 km/s vienam megaparsekui, tačiau bandymai išmatuoti tiksliau atvedė prie problemos, vadinamos „Hablo įtampa“, o kartais netgi krikštijam...
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, kurių metu per kelias sekundes išlaisvinama tiek energijos, kiek Saulė išspinduliuoja per visą gyvenimą. Piko metu kelias savaites supernova švyti ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus.
Supernovos – masyvių žvaigždžių sprogimai – yra vienas iš svarbių procesų, lemiančių visos galaktikos evoliuciją. Jų išskiriama energija ir išmetama medžiaga suformuoja burbulus, kurie gali išmesti dalį dujų iš galaktikos ar bent nustumti jas į halą, pakeičia dujų cheminę sudėtį, paskatina arba susi...
Supernovos, kaip taisyklė, sužimba netikėtai. Nors žvaigždžių evoliuciją suprantame vis geriau, kol kas prognozuoti jų sprogimus galime tik su tūkstančių metų ar ilgesne paklaida, taigi pasakyti, kuri žvaigždė kada sprogs supernova, praktiškai dar neįmanoma.
Supernovos – žvaigždžių sprogimai – būna įvairių rūšių. Vienas tipas, vadinamas Ia, labai svarbus kosmologijoje: praktiškai visos šio tipo supernovos pasižymi kone vienodu maksimaliu šviesiu, todėl jas galima naudoti patikimam atstumų iki tolimų galaktikų nustatymui.
21 mln. šviesmečių nuo Žemės nutolusioje Mesje 101 galaktikoje užfiksuotas ypatingas įvykis – supernova. Šis milžiniškos žvaigždės sprogimas yra ir artimiausia Žemei užfiksuota supernova per dešimtmetį.
Jameso Webbo kosminis teleskopas įamžino unikalų reginį kosmoso gelmesė – tai už 15 000 šviesmečių esanti sprogstanti žvaigždė, kodiniu pavadinimu WR 124.
1181 metais Kinijos ir Japonijos žvaigždžių stebėtojai danguje pastebėjo šį tą neįprasto – keistas šviesulys buvo matomas 6 mėnesius, o tada dingo. Dabar mokslininkai mano, kad pagaliau žino, kas tai galėjo būti.
Bet kokios supernovos sprogimas – įspūdingas vaizdas. O jei tai dar ir naujo tipo supernova, tai ir kosmosą geriau pažinti padeda.
Prieš kiek daugiau nei du dešimtmečius Ramiojo vandenyno dugno mėginiuose aptikta geležis-60 – geležies atmaina, kurios branduolyje greta 26 protonų yra ne 30 neutronų, kaip įprastoje, o 34 (skaičius 60 yra protonų ir neutronų skaičiaus suma).
1054 metais Žemės dangų nušvietė supernova Tauro žvaigždyne. Jos vietoje dabar matoma liekana – Krabo ūkas.
Tarpžvaigždinės dulkės yra daugiausiai anglies bei silicio pagrindo junginiai, sudaryti iš dešimčių, o kartais ir šimtų ar tūkstančių atomų. Jos efektyviai sugeria ultravioletinę bei regimąją spinduliuotę.
Medžių augimo rievės yra puikus būdas tyrinėti praeitį. Kiekvienos rievės storis, spalva ir cheminė sudėtis atspindi daugybę aplinkos savybių iš tų metų, kai rievė susiformavo. Naujame tyrime parodyta, kad rievėse matyti netgi palyginus netoli Žemės sprogusių supernovų pėdsakai.
Masyvios žvaigždės, baigdamos savo gyvenimus, sprogsta supernovomis, o sprogimo vietoje lieka neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad neutroninė žvaigždė negali būti masyvesnė, nei 2,16 Saulės masės – masyvesnis objektas turėtų pavirsti juodąja skyle.
2019 metais mokslininkai tapo liudininkais to, kaip 2,5 mln. kartų už Saulė ryškesnė žvaigždė dingo be jokio pėdsako. Neseniai žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ buvo paskelbtas naujas mokslinis tyrimas, kurio autoriai mėgino išspręsti šią keistą bylą ir pateikti kelias gali...
Tycho Brahe – vienas iškiliausių astronomų. Šis 1546–1601 metais gyvenęs danų didikas buvo labai įdomi asmenybė. Jis plika akimi stebėjo žvaigždynus, jų judėjimą, aprašė kometas. Tačiau verta pakalbėti ne tik apie jo mokslinius pasiekimus, bet ir beprotiškus gyvenimo faktus: metalinę nosį, augintinį...
Vos už 1000 šviesmečių esantis objektas žvaigždės sistemoje gali būti artimiausia žinoma juodoji skylė – bet taip mano ne visi.
Astronomai manė, kad tokių galingų supernovų net negali būti. Pasirodo, gali ir dar kaip.
