Švedijos centrinis bankas

Švedijos centrinis bankas trečiadienį ketvirčiu punkto sumažino savo lyginamąją palūkanų normą ir užsiminė, kad, politikos formuotojams akylai stebint ekonominės veiklos aktyvumą, jos šiais metais galės būti mažinamos dar du kartus.

Švedijos centrinis bankas ketvirtadienį nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos ir paliko ją 4 proc. lygyje.

Pagrindinėse pasaulio akcijų rinkose vakar vyravo teigiamos nuotaikos.

Švedijos nekilnojamojo turto savininkai patiria vis didesnį spaudimą jį išparduoti, kad gautų grynųjų pinigų, nes per ateinančius 18 mėnesių sueis 17 mlrd. dolerių dydžio bendros skolos terminas.

Švedijos kronos kursas euro atžvilgiu šoktelėjo daugiau, negu 2 procentais.

JAV akcijų indeksai smuko, bet pesimistų rinkoje mažėja.

Spalio mėnesį būsto kainų kritimas Švedijoje paspartėjo: Šiaurės šalis, apimta didžiausio būsto rinkos nuosmukio per tris dešimtmečius, perspėja, kas gali laukti daugelio kitų išsivysčiusių ekonomikų.

Švedijos būsto kainų nuosmukis rugsėjo mėnesį dar labiau sustiprėjo, atsiradus ženklų, kad būsto rinka, reaguodama į paklausos sumažėjimą, susijusį su didėjančiomis palūkanų normoms ir susirūpinimu dėl sparčiai kylančių energijos sąnaudų, išsikvepia.

Paaiškėjus, kad vienu iš trijų Nobelio ekonomikos premijos laureatų šiais metais tapo buvęs Federalinio rezervų banko (FED) valdybos pirmininkas Benas S. Bernanke, buvusio JAV centrinio banko vadovo nuopelnus įvertino ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Švedijos centrinis bankas antradienį pranešė apie ženklų bazinės palūkanų normos padidinimą, siekdamas slopinti dešimtmečių aukštumas siekusią infliaciją.

Švedijos būsto kainos liepos mėnesį toliau krito, kylančioms pragyvenimo išlaidoms grasinant sužlugdyti vieną labiausiai įkaitusių būsto rinkų Europoje.

Švedijos centrinis bankas ketvirtadienį paskelbė apie didžiausią palūkanų normos padidinimą nuo 2000-ųjų, stiprindamas kovą su infliacija.

Birželį kainų augimo tempas Vokietijoje sulėtėjo.

Pirmą 2022 m. ketvirtį netikėtai smuktelėjo JAV BVP – fiksuotas -1,4 proc. metinis augimo tempas (tikėtasi 1,0 proc. augimo).

Investuotojų dėmesio centre – bendrovių ketvirčio rezultatai.

JAV akcijų biržose nutrūko šešias prekybos sesijas trukusi teigiamų pokyčių serija – „S&P 500“ vertė vakar sumažėjo 0,11 proc., „Dow Jones“ 0,03 procento.

Akcijų biržose – ramybė, „Bitcoin“ atpigo beveik 10 procentų. Vakar posėdžiavęs Švedijos centrinis bankas nepakeitė 0,0 proc. bazinės palūkanų normos, bet padidino turto supirkimo programos apimtį nuo 500 iki 700 mlrd. kronų ir pratęsė ją iki 2021 m. pabaigos. JAV akcijų biržos nedirbo dėl Padėkos d...

Bankų akcijos pigo pasirodžius pranešimams apie didelės apimties įtartinas transakcijas.

Praėjus pusei metų nuo tada, kai „Riksbank“ tapo vieninteliu pasaulio centriniu banku, nusprendęs atsikratyti neigiamų palūkanų pinigų politikos pančių, jo pareigūnai nėra nusiteikę vėl prie jos grįžti.

Švedijos centrinis bankas „Riksbank“ penktadienį paskelbė, kad šalies bankams paskolins 500 mlrd. Švedijos kronų (45 mlrd. eurų), siekiant išvengti „tvirtų bendrovių žlugimų dėl koronaviruso plitimo“.