41 straipsnių
Švietimo ir mokslo bendruomenė savo laiku gūžčiojo pečiais, kai buvo nutarta prie Švietimo ir mokslo ministerijos prijungti sporto sektorių. Iš vienos pusės, kurgi jį padėti, iš kitos pusės: ministrai galės pasidžiaugti Lietuvos sportininkų šlovės akimirkomis, pasifotografuoti su medalininkais ir to...
Kultiniame Oskaro Koršunovo spektaklyje „Išvarymas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę gvildenami mūsų emigrantų iššūkiai. Jei teisingai pamenu giliai užstrigusią frazę, pagrindinis herojus paaiškina: „Mūsų niekas iš Lietuvos neišvarė. Mes patys išvarėme.“ Toks išvarymas šiandien pasireiškia emigraci...
Mokykloms nuo rugsėjo pirmosios ruošiantis priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais, susizgribta, kad mokytojų pradinei idėjai įgyvendinti pakankamai nėra. Seime skubiai inicijuojami pakeitimai, kad nebeliktų įpareigojimo dirbti dviem mokytojams klasėje, jei joje yra vaikas su dideliais ir labai...
„Regionai tapo viešųjų paslaugų dykumomis“, – tokius ir panašius skundus nuolat girdime iš gyventojų. Ir pagrįstai, mat šiandien konservatorių ir liberalų reformos toliau didina atstumą tarp Lietuvos miestų centrų ir periferijų. Ir tai nėra kažkoks abstraktus atstumas, kurį gali matuoti kilometrais,...
Reikia vieną kartą aiškiai, be užuolankų pasakyti – Lietuvos švietimas neturi aiškios krypties, neturi plano, neturi ateities vizijos. Nuolatiniai švietimo sistemos palydovai – skandalai, neprofesionali vadyba, mokytojų protestai ir žygiai per Lietuvą, kuriuos vainikavo įsižeidusio ministro Gintauto...
Devynios auklės – vaikas be galvos. Taip sako patarlė ir panašu, kad į tokią situaciją pateko šalies švietimas. Visi kažką daro, priima sprendimus, dalija nurodymus, keičia, tobulina, o rezultatas prastas. Tarpiniai vienuoliktokų patikrinimai nepavyko, vadovėlių trūksta, pagaliau katastrofiškai trūk...
Panašu, kad bolševikinė ideologija, kai buvo siekiama nuniveliuoti šeimą, lytį, turtą ir net vaikus padaryti valstybės nuosavybe, virsta mūsų, XXI amžiaus Lietuvos, kasdienybe. Ši ideologija ateina su baime pasakyti savo nuomonę, savo požiūrį, kuris skiriasi nuo garsiai rėkiančių neokomjaunuolių šar...
Dar birželio pabaigoje gavau prašymą iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Elektrėnų savivaldybės taryboje. Kaip Seimo narės, išrinktos vienmandatėje Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje, manęs buvo prašoma nepalaikyti Švietimo įstatymo pakeitimo projekto, nukreipto į šalies mokyklų tinklo p...
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) paskelbus kolegijų tinklo pertvarkos planą, jos sudaryta ekspertų komisija rekomenduoja įgyvendinti penkis aukštojo mokslo įstaigų jungimo projektus, du iš kurių – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jungimo prie Vilniaus kolegijos ir Lietuvos au...
Mokyklų tinklas Lietuvoje – viena sudėtingiausių ir jautriausių valstybės ekosistemų. Šią Seimo sesiją užbaigsime priimdami didelį pluoštą pataisų, kuriomis bus nustatytos sveikesnės sąlygos siekti žinių lietuviškoje mokykloje.
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius ir specialiuosius mokyklų tinklo kūrimo kriterijus. Už balsavo 68 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė 41 Seimo narys.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. šalies mokyklose bus pradėtos diegti atnaujintos ugdymo programos. Programos bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse bei III gimnazijos klasėje, likusiose klasėse atnaujintos ugdymo programos planuojamos diegti nuo 2024 m.
Nuo šių metų rugsėjo Lietuvos mokyklų ir vėl laukia naujos švietimo reformos. Nors ir pokyčių bus nemažai, tačiau Panevėžio J. Balčikonio direktorius Raimondas Dambrauskas mano, kad kai kurie dalykai yra daromi skubotai, ne viskam yra tinkamai pasiruošta.
Jau nuo šio rugsėjo moksleiviai ir pedagogai bus įsukti į švietimo reformos karuselę. Švietimo žinovai skambina pavojaus varpais, kad dėl skubotų pokyčių gali tekti uždaryti dalį gimnazijų.
Rašyti šį tekstą įkvėpė neseniai DELFI paskelbtas Švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės ELTA agentūrai duotas interviu: „Šiugždinienė apie aukštus reikalavimus pokyčiams: švietimas nėra ta sritis, kurioje rezultatai matomi jau kitą dieną“.
Prasidedant mokslo metams viešojoje erdvėje tradiciškai suaktyvėja diskusijos dėl Lietuvos švietimo būklės bei ateities. Štai neseniai pasigirdo įvairių idėjų, tarp kurių – raginimai stabdyti švietimo ministerijos jau kelerius metus vykdomą projektą dėl ugdymo turinio atnaujinimo, nutraukti diskusij...
„Iššveiskime Lietuvos švietimą!“ – tokiu kovingu revoliuciniu šūkiu būtų galima pasitikti Rugsėjo 1-ąją, gražiąją Mokslo ir žinių dieną. Tačiau šūkių laikai baigėsi, o darbai keičiant tragišką Lietuvos švietimo sistemą nepradėti ir sėkmingai simuliuojami, imituojami, pradedami, bet nebaigiami, metam...
Šiandien Seimo plenariniame posėdyje po perbalsavimo valdantieji, galimai spausdami Liberalų sąjūdį, 67 balsais iš 127 balsavusiųjų pritarė Vyriausybės teiktam Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio projektui, kuriuo siūloma suvienodinti minimalius stojimo reikalavimus valstybės finansuojamiems ir...
Kada kalbos apie kardinalią švietimo reformą virs „kūnu“ ir pagaliau, kokios tos švietimo sistemos mums reikia? Apie tai kalbuosi su Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesoriumi, dr. Gediminu Navaičiu.
Kam ir ką žada naujosios vyriausybės programa? Kiekvienas 118 puslapių apimties programoje rastų jiems aktualių akcentų – optimistai pasidžiaugtų kiekvienu puslapiu, o pesimistai, kaip sakė rašytojas Oskaras Vaildas, išgirdę į duris besibeldžiančią galimybę, skųstųsi dėl triukšmo. Vis tik, subjektyv...
