72 straipsnių
Skaičiuojama, kad visą darbingą gyvenimą kaupsiantys papildomai gyventojai gali užsitikrinti iki 30 proc. jų socialinio draudimo pensijos dydžio priedą prie būsimos pensijos, tačiau pasinaudoti tokia galimybe nori ne visi – dalis gyventojų atsisako dalyvauti pensijų kaupime ir senatvėje renkasi kas...
Konstituciniam Teismui pasisakius, kad žmonėms turėtų būti leista iš pensijų kaupimo pasitraukti dėl svarbių priežasčių, iškilo klausimas, ką daryti su valstybės įmokėta paskata. Ekspertų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, o svarstant, kokias priežastis laikyti pakankamai svariomis išeiti iš kaupimo...
Šiemet keliais mėnesiais vėl prailgintas pensinis amžius, o 2026–aisiais dirbti teks iki 65 metų. Tačiau norvegai ar islandai dirba dar ilgiau, o kai kurios valstybės sau kelia itin ambicingus tikslus, pavyzdžiui, Danijoje 2050 metais, planuojama, pensinis amžius pasieks 72 metus. Delfi pasiteiravo ...
Praėjusį savaitgalį socialiniai tinklai sprogo nuo diskusijų dėl Seime užregistruotų įstatymo pataisų. Jomis siūloma, kad 5 procentai nuo suaugusių vaikų atlyginimo būtų skirti tėvų išlaikymui, kaip papildomas priedas prie pensijos.
Pernai „Sodros“ rezervinis fondas išaugo iki 1962,2 mln. eurų, arba 2,9 proc. nuo BVP. Per artimiausius trejus metus prognozuojamas tolesnis fondo augimas – iki beveik 3 mlrd. eurų. Tačiau pagal tokį rezervo dydį Lietuva išlieka tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose rezervo dydis yra vienas mažesnių,...
Netekusi sugyventinio Loreta liko vieniša dviejų nepilnamečių dukrų mama, uždirbanti minimalų atlyginimą ir vos sudurianti galą su galu. Ieškodama būdų sumažinti išlaidas ji norėtų sustabdyti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, tačiau tokios galimybės nėra. Ekspertas mano, kad tokiu atveju turėtų at...
Prasti praėjusių metų pensijų fondų rezultatai atnešė nemažai chaoso ir daug klausimų visai pensijų sistemai. Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateikė siūlymus, kaip keisti antrosios pensijų pakopos sistemą. Opozicija mano, kad tai tik kosmetiniai pakeitimai, kurie iš esmė...
Lietuvai siūloma dar aštuoneriais metais – iki 72–ejų – vėlinti pensinį amžių. Tokią išeitį dėl spartaus mūsų šalies senėjimo siūlo Europos Komisija, remdamasi matematiniais skaičiavimais. Ekonomistai nesistebi – esą pensinio amžiaus vėlinimas – neišvengiamas ir tam ruoštis reikėtų jau dabar. Kai ku...
Išankstinės pensijos yra įsteigtos be reikalo, sako vienas iš Lietuvos pensijų sistemos kūrėjų, ekonomistas prof. Teodoras Medaiskis. Jo įsitikinimu, ankstyvesnio vyresnio amžiaus žmonių nedarbo problemas reikėtų spręsti nedarbo draudimo priemonėmis.
Apie pensinio amžiaus vėlinamą reikia galvoti dabar, nes žmonės, kuriems pensinis amžius bus vėlinamas, apie tai turi žino iš anksto, sako vienas iš Lietuvos pensijų sistemos kūrėjų, ekonomistas prof. Teodoras Medaiskis. Be to, jo matymu, stiprinti Lietuvos pensijų sistemą ir jos finansavimą galima ...
Lietuvoje išėjusieji į pensiją šiuo metu gali tikėtis tik maždaug trečdalio buvusio atlyginimo „į rankas“. Tai – vienas mažiausių rodiklių Europoje, skelbia „LNK Žinios“. Tai atliepdami, ekspertai siūlo didinti individualią pensijos sudedamąją dalį. Tai reiškia, kad pensijos dydis labiau priklausytų...
Birželio 30-oji – svarbi data tiems, kurie svarsto, ar kaupti papildomai pensijai II-oje pakopoje. Tai aktualu ne tik iki šiol pensijai niekada nekaupusiems gyventojams, bet ir tiems, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Mat būtent iki šios dienos visi turi apsispręsti, ar sulaukę sena...
Vilnius įsiveržęs į priekį pagal mokamos atlyginimus ir vytis regionams jį darosi vis sunkiau. Statistika rodo, kad pajamų atotrūkis didėja, o ekspertų teigimu, nurodomi skaičiai – gąsdinantys. Tačiau yra ir pasiūlymų, kaip situaciją būtų galima pataisyti.
Darbdaviams verčiantis per galvą ieškant darbuotojų, šie kibti į darbus neskuba, o, kad tai nestebina, sutinka ir ekonomistai. Jų teigimu, skaičiuojant galimas gauti išmokas, dirbti paprasčiausiai neapsimoka. Kaip aiškina, sistema šiandien turėtų keistis iš esmės, o išmokos – priklausyti nuo žmogaus...
Noras išeiti į išankstinę pensiją vilioja nemažai mūsų piliečių, tačiau tuomet reikia susitaikyti su skurdžia realybe, nes tokia pensija, ypač palyginus su Vakarais, bus ypač kukli.
Paprasčiausias atsakymas, kurį pirmiausia pasakytų bet kas – tai pensijų dydis. Švedijoje vidutinė pensija triskart didesnė už vidutinę lietuvišką. Nenuostabu, nes „Eurostato“ duomenimis, švedai skiria senatvės pensijoms 9,2, o lietuviai tik 5,6 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
Didžioji dalis lietuvių būtų patenkinti, jei jų pensija senatvėje sudarytų 75 proc. dabartinių pajamų. Dar po 15 proc. svajoja, kad pasibaigus triūsui darbo rinkoje gautų 90 ar net 100 proc. dabartinio užmokesčio, rodo Delfi užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Norint atsakyti į šį klausimą, reikia pamėginti išsiaiškinti našlių pensijų paskirtį.
Pastaraisiais metais augančia skurstančių pensininkų dalimi pasižyminti Lietuva nebūtinai turi tokia ir likti. Tačiau nereikia ignoruoti fakto, jog pokyčiai pensininkų naudai neabejotinai reikštų didesnį viešųjų finansų poreikį. Taip pat būtų netoliaregiška tikėti, kad užtikrinti senjorų gerovę tik ...
Nuo naujų metų pasikeitusi pensijų kaupimo tvarka verčia vis daugiau gyventojų susimąstyti, kur didesnė nauda – daugiau vartoti dabar ar geriau gyventi sulaukus senatvės. Ekonomistas Teodoras Medaiskis dalijasi savo pastebėjimais apie pensijų sistemos pakeitimus ir kodėl nereikėtų skųstis ilginamu p...
