uždrausta meilė

Konkursas „Uždrausta meilė“ baigėsi! Šįkart apdovanosime net tris skaitytojus. Geriausių istorijų autoriai laimės 300, 200 ir 100 eurų dovanų čekius. Tad kas gi laimėjo?

Vasara ritosi į antrą pusę. Alinantis karštis ir vis dar neveikiantis kondicionierius biure, išvaikė didžiąją dalį mūsų ofiso planktono atostogauti. Likau tik aš, keli neapsiplunksnavę mulkiai ir šefas.

Turiu paprieštarauti tiems, kurie mano, kad darbas bibliotekoje – tikra nuobodybė. Taip, esi apsivertęs krūvomis knygų ir kone mechaniškai ieškai užsakytų leidinių, bet tuo pačiu turi galimybę stebėti kitų žmonių gyvenimą.

Noriu pasidalinti patarimu: nežaiskit žaidimo „Tiesa – drąsa“ vakarėliuose, kuriuose yra jūsų antra pusė... Ir ypač, jeigu gurkšnojate kai ką daugiau daugiau, negu sultis.

Gal kas ir pasmerks, bet vis tiek papasakosiu savo istoriją. Viskas prasidėjo nuo to, kad dairiausi papildomo darbo ir atsinaujinau savo CV skelbimų portale (reikėjo pinigų mokslams). Vieną dieną man paskambino iš įmonės ir pakvietė į pokalbį. Skambutis kiek nustebino, nes gerai pamenu, jog į tą įmo...

Mano meilė turėtų būti likusi seniai praeityje. Kartu nebesame jau dešimt metų, turiu vyrą ir tris vaikus, gražią šeimą... Tačiau vienas susidūrimas su buvusiuoju išmušė iš vėžių mano kasdienę rutiną ir sujaukė visas mintis.

Manęs laukė ilgas skrydis per Atlantą. Nusiteikusi valandų valandas praleisti lėktuve, iškart pasiruošiau ausines, smukau į savo vietą prie iliuminatoriaus ir įsijungiau filmą. Net nežvilgtelėjau į šalia įsitaisiusį kaimyną ir atsitokėjau tik tuomet, kai pajudėjo lėktuvas. Lyg tarp kitko kilstelėjau...

Su vaikinu iš Indijos, tolimojo Kočino miesto, susipažinome socialiniuose tinkluose. Mūsų bendravimas labai greitai įgavo pagreitį. Prabėgus vieneriems pažinties metams pradėjome planuoti susitikimą.

Gyvenau savo gyvenimą su savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Jaučiau, kad kažko trūksta, žmogaus, artimos sielos... Man buvo 31 metai, šiandien man 33 metai. Vis dar netekėjusi, o draugo nėra.

Aš irgi papasakosiu savo istoriją. Ji nutiko labai seniai. Dabar prisiminus juokinga, tačiau tuo metu buvo labai skaudu.

Jei vis dar gyvenčiau Lietuvoje, šios istorijos nepasakočiau. Nedrįsčiau, nes mane galėtų užjuokti, galėtų atpažinti čia aprašyti žmonės, galėčiau turėti nemalonumų. O dabar man nesvarbu.

Voriukė atvyko į Norvegiją viena. Šeimos dar neturėjo, vaikų taip pat. Atvyko dirbti į Norvegų šeimą kaip au pair (auklė, - red.). Ateitis atrodė šviesi. Viskas atsiras, bus ir namas, ir savi vaikai, juk ji dar jauna, graži, buvusi šokėja. Taip manė ir ji, ir visi aplinkiniai.

Jau praėjo trylika metų,o viskas taip, lyg būtų vakar, ir širdyje vis aidi O. Vyšniausko dainos aidai.

Nutariau papasakoti savo meilės istorijas. Esu neįgalus, visiškai nevaikštau... Turėjau rimtus santykius su drauge. Gyvenome viešbutyje gan ilgai.

Konkursas „Uždrausta meilė“ sugrįžta! Ir šįkart jūsų laukia dar daugiau prizų. Geriausių istorijų autoriai laimės 300, 200 ir 100 eurų dovanų čekius. Tam, kad galėtumėte dalyvauti, reikia visai nedaug.

Nuo pat birželio vidurio „Delfi“ skaitytojai dalijosi atvirais savo meilės pasakojimais. Buvo publikuota 51 konkurso „Mano uždrausta meilė“ istorija ir atėjo laikas paskelbti laimėtoją.

Suskamba vargonai, ir į koplyčią, susikibę už rankų, lydimi kunigo įeina jaunieji... Laimei, visi, taip pat ir mano vyras, nukreipę savo žvilgsnius į juos. Esu įsitikinusi, kad degančius mano skruostus ir kaltės bei gėdos kupiną žvilgsnį būtų be galo sunku nuslėpti...

Aš manau, kad uždrausta meilė neegzistuoja. Meilė tiesiog yra arba jos nėra. Yra tik žmonės, nejaučiantys meilės ir trukdantys mylėti kitiems, o kartais net žudantys meilės vaisių. Esame tradicinė šeima, kurioje vyrai myli savo žmonas, o žmonos – savo vyrus, ir norime ta meile dalintis.

Kaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šią mes su mama keliavome prie jūros. Pora savaitėlių nuostabaus pasibuvimo kartu, paplepėjimo, pasilepinimo ir tingaus poilsio. O dar tas karantinas – taip išvargino visa ta įtampa, kad norėjosi tiesiog atsipalaiduoti ir pasimėgauti buvimu drauge.

Viskas prasidėjo 2013-iaisiais. Susipažinau su vaikinu, tuo metu buvau užimta, tačiau vos jį išvydusi pajutau tą „dzingt“. Jis traukė mane kaip bitę medus.