72 straipsnių
2022–2023 m. gerokai įsisiūbavęs kainų augimas reikšmingai paveikė namų ūkių taupymo ir vartojimo sprendimus. Siekdami išlaikyti bent panašius vartojimo įpročius, dalis Lietuvos namų ūkių šiuo laikotarpiu buvo priversti atsisakyti taupymo arba naudoti anksčiau sukauptas santaupas. Sumažėjus energijo...
Nepaisant iššūkių tarptautinėje aplinkoje, Lietuvos ekonomika ir toliau auga. Šis pagyvėjimas sietinas su daugeliu ekonomikos veiklų – pardavimus didino tiek paslaugas teikiančios įmonės, tiek pramonė, tiek statybos, tiek ir prekybos veiklos. Nors kol kas ekonomikos augimo apsukos dar negrįžo į Liet...
Lietuvos vartotojų pasitikėjimas toliau lenkia kitų Europos Sąjungos šalių rodiklius. Ekonomistai pripažįsta, kad tokį lietuvių optimizmą paaiškinti nelengva. Pasak jų, jeigu diskusijos dėl mokesčių kėlimo virs darbais, teigiami žmonių lūkesčiai gali pasikeisti.
Estijos ekonomikai panirus į recesiją, Lietuva pagal daugelį ūkio rodiklių tapo Baltijos šalių pirmūne. Visgi ekonomistai teigia, kad lietuviams nereikia skubėti džiaugtis, nes nėra priežasčių, kodėl Estija artimiausiais metais neturėtų susigrąžinti lyderės pozicijų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2023 m. gruodį buvo 1 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 2 procentiniais punktais, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo nuo -7,6 iki -9,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2023 m. lapkritį buvo minus 1 ir, palyginti su spaliu, padidėjo 1 procentiniu punktu, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Jungtinės Karalystės (JK) vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo iki aukščiausio lygio per beveik dvejus metus, nes darbo užmokesčio augimas pradėjo viršyti infliaciją, o tai sušvelnino namų ūkių finansus slegiančią pragyvenimo išlaidų krizę.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2023 m. rugsėjį buvo 1 ir, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 3 procentiniais punktais, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2023 m. rugpjūtį buvo minus 2 ir, palyginti su liepa, sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, liepą, palyginti su birželiu, padidėjo nuo –6,7 iki –6,5 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2023 m. liepą buvo 0 ir, palyginti su birželiu, padidėjo 3 procentiniais punktais. Pastaruosius du mėnesius mažėjęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis grįžo į balandžio mėnesio lygį. Kaip ir balandį, tai didžiausias vartotojų pasitikėjimo rodiklis per pastaruosius 12 mėn...
Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika (ekonominių vertinimų rodiklis) birželį mažėjo nuo -6 iki -6,7 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra (VDA).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį siekė -3 ir per mėnesį sumažėjo 2 proc. punktais, skelbia Valstybės duomenų agentūra (VDA).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2023 m. balandį buvo 0 ir, palyginti su kovu, padidėjo 1 proc. punktu. Po rekordiškai žemo vartojimo pasitikėjimo rodiklio 2022 m. rugsėjį vartotojų pasitikėjimas auga septintą mėnesį iš eilės, pastebi Valstybės duomenų agentūra.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2023 m. kovą buvo minus 1 ir, palyginti su vasariu, padidėjo 2 proc. punktais, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2023 m. sausį buvo minus 4 ir, palyginti su 2022 m. gruodžiu, padidėjo 4 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, skelbiama Valstybės duomenų agentūros pranešime žiniasklaidai.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šių metų gruodį buvo minus 8 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2022 m. lapkritį buvo minus 9 ir, palyginti su spaliu, padidėjo 6 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvos verslo aplinka ir investicinis klimatas nėra blogesni nei likusioje Europoje, o dalis šalies įmonių, nepaisant aukštų energijos kainų bei karo kaimynystėje, toliau auga.
