Vytautas Buivydas

Šiandien turguje braškės kainuoja 4 -5 eurus už kilogramą. Daugeliui šeimų tai reiškia, kad teks palaukti kol sezonas įsisiūbuos ir kainos galbūt sumažės. Tačiau visada yra kitas kelias – važiuoti tiesiai į ūkius ir uogas pirkti ten.

Pirmadienį Lietuvos ūkininkai visoje šalyje degina laužus siekdami atkreipti dėmesį į jų veiklos problemas.

Lietuvoje skelbimų portaluose ir ūkininkų susibūrimuose vis pakalbama apie ūkių pardavimą. Tėvai sensta, vaikai didmiesčiuose sėkmingai kuria gyvenimą stikliniuose biuruose ir pas karves grįžti nenori. Dešimtmečius kurtam verslui tenka ieškoti pirkėjų.

Lietuvoje tęsiasi epopėja dėl daugiamečių pievų – Žemės ūkio ministerija siekia didinti jų plotą, nes, nykstant gyvulininkystei, ūkininkai jas pradėjo masiškai arti, ir pas mus jų liko mažiau nei reikalauja ES reglamentas. Šie pokyčiai atsirito ir į žemės rinką – neapdairus pirkinys gali atnešti rim...

Lietuvoje tik 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni nei 40 metų, o per pastarąjį dešimtmetį iš žemės ūkio sektoriaus pasitraukė apie 50 proc. jaunimo, o bendrai Lietuvos kaimo gyventojų skaičius per pastaruosius 10 metų sumažėjo beveik 15 proc.

Apie šeimos ūkių svarbą kaimiškose vietose kalbama nuolat. Tačiau šių metų deklaravimo rezultatai parodė niūrią realybę – toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, iš gamybos traukiasi smulkieji ūkiai, rankas į viršų kelia ir šeimos ūkiai.

Daugiametės pievos senas skaudulys, kurio, menkstant gyvulininkystei, vis nepavyksta išspręsti. Pasibaigęs pasėlių deklaravimas parodė, kad ūkininkai netgi dabar dar gana dažnai jas aria ir sėja javus, nes taip pelningiau nei auginti gyvulius. Tačiau už tai mums gresia didžiulės ES sankcijos.

Nors vasaros pradžioje uogininkai galvojo, kad šiuos metus prisimins su siaubu, tačiau ūkių rezultatai labai skirtingi ir pakankamai geri.

Sausra ir žemos supirkimo kainos verčia trauktis mažesnius ūkininkus, kurie nesuvaldė rizikų ir negali konkuruoti rinkoje pirkdami pašarus.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, labai aktuali ūkininkų senėjimo problema, todėl tiek Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP), tiek ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) paramos lėšomis yra remiamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Birž...

Birželio 30 d. baigiasi pasėlių deklaravimas. Nors oficialių duomenų dar nėra, tačiau tendencijos jau aiškios.

Prasidėjus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, stambiuosius ir jaunuosius ūkininkus vienijančios organizacijos skirtingai vertina nuo šių metų pasikeitusias deklaravimo ir tiesioginių išmokų skyrimo taisykles.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS) parengė rezoliuciją, kuria prašys prezidento, premjerės, Seimo pirmininkės ir frakcijų stabdyti jaunųjų ūkininkų nykimą ir stambiųjų žemdirbių plėtrą. Ji pirmadienį bus teikiama ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

Palankūs orai ir prasidėjusios šalnos ūkininkus skubina baigti kiek vėluojančią žieminių rapsų ir kviečių rudens sėją. Žemdirbiai sako, kad darbai vėluoja ir dėl klimato, ir dėl technikos trūkumo, ir dėl išaugusių sėklų, trąšų, kuro kainų.

Grūdų augintojai sako, kad javapjūtė šiemet labai sudėtinga, kai kuriuose regionuose vėluoja dešimt dienų, o kai kur – ir dvi savaites. Tačiau jų prognozės dėl derliaus dydžio išsiskiria – vieni teigia, kad jis nepasieks vidurkio, kiti prognozuoja didesnį nei vidutinį derlių.

Seime kitą savaitę planuojant interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) laikosi pozicijos, kad ministras turi likti poste. Sąjungos kreipimęsi pažymima, kad K. Navicką nušalinti siekiama būtent tuo metu, kai Lietuvoje diskutuojama dė...

Neoficialiuose pokalbiuose šie metai daugelyje žemės ūkio sričių vadinami auksiniais. Nors energetiniai ištekliai ir trąšos brango, tačiau ir supirkimo kainos „išskrido į kosmosą“.

Artėjant pavasario sėjai grūdų sektoriaus atstovai svarsto, kas šiemet turės didžiausios įtakos derliui – darbus laukuose atitolinantys orai, trąšų stygius ar pabrangęs dyzelinas bei atsarginės detalės.

Ūkininkai sutrikę – Valstybinė mokesčių inspekcija iš jų pareikalavo deklaruoti, kaip ūkiuose naudojamos transporto priemonės ir sumokėti taršos mokesčius. Nors ši įstatymo lengvata panaikinta dar pernai, tačiau mokėti reikės tik šiemet.

Verslui skundžiantis, kad Lietuvoje trūksta vietos saulės elektrinėms, energetikos ministras Dainius Kreivys siūlo ateityje tam skirti daugiau dirbamos žemės, tačiau tokia idėja sulaukė pasipriešinimo Seime.