Daugiau nei prieš 70 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Albertas Camus parašė romaną „Maras“ (La Peste), istoriją apie Orano miestą Alžyro pakrantėje, kuriame kyla maro epidemija. Vienas svarbiausių XX a. antrosios pusės literatūros kūrinių Covid-19 apimtam pasauliui primena, kad yra tik vi...
Yersinia pestis
10 straipsnių
Kada baigsis koronaviruso pandemija? Per visą šį laiką, kai pasaulyje jau užfiksuota daugiau nei 39 mln. koronaviruso atvejų ir daugiau nei milijonas mirčių nuo viruso, daugeliui ramybės neduoda vis labiau neraminantis klausimas: kiek dar visa tai tęsis?
Naujas tyrimas parodė kol kas seniausią ryšį tarp Amerikos indėnų ir jų protėvių iš Rytų Azijos: artimam dabartinių Amerikos indėnų giminaičiui priklausantis 14 000 metų senumo dantis rastas už tūkstančių kilometrų nuo kadaise Euraziją ir Ameriką jungusios sausumos.
Нынешняя эпидемия, которая накрыла весь мир и в том числе Литву, для наших мест является отнюдь не первой. Во времена Великого княжества Литовского эпидемии чумы были привычным делом и уносили жизни тысячами, а то и миллионами. В те времена больных очень боялись, их избегали, люди могли даже забить ...
Septynioliktame amžiuje žmonės tikėjo, kad tokia apranga padeda išvalyti apnuodytą orą. Jie klydo.
Daugiau nei pusę Europos išnaikinusio maro pėdsakai veda į Rusiją: pavyko atsekti pandemijos ištakas (156)
Juodoji mirtis buvo tik pradžia. Buboninis maras nužudė apie 60 proc. tuometinių Europos gyventojų, tačiau jį sukėlusios bakterijos plitimui taip ir nebuvo užkirstas kelias, rašoma sciencealert.com.
Mongolijoje nuo buboninio maro mirė pora, valgiusi neapdorotų švilpiko kepenų; dėl šio įvykio paskelbtas karantinas, kelioms dienoms įkalinęs regione besilankančius turistus, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Dviejose JAV apygardose visuomenė įspėta dėl maro pavojaus Arizonos Navaho apygardoje visuomenei paskelbtas įspėjimas dėl pavojaus sveikatai, kai ištyrus šioje apygardoje sugautas blusas paaiškėjo, kad jos yra užsikrėtusios maru.
Laikas nuo laiko pasaulyje atsiranda naujos ligos, praminamos „Dievo rykštėmis”. Jos tokios pavojingos, kad atrodo, jog žmonija, greitai neradusi vaistų, tiesiog išmirs.
Tai sudėtingas klausimas. Viduramžiais siautusių maro epidemijų paplitimas ir vystymasis susijęs su daugeliu faktorių – biologinių, geografinių ir socioekonominių. Todėl šią temą reikia nagrinėti kompleksiškai.