12 straipsnių
Vienos didžiausių ir galingiausių Europos valstybių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK), atkūrimas 1918 m. vis dėlto neįvyko, nes ji nebuvo atkurta visa apimtimi, kokia buvo iki trečiojo, o tuo labiau pirmojo Žečpospolitos padalijimo. Tačiau tai, kas įvyko 1918 m. vasario 16 d., nė kie...
Skerdynės prie Vilniaus. Tokios švedų karybos ekspertų prognozės apie galimą susidūrimą tarp NATO ir Rusijos, lietuviams nepatinka. Vis tik, iš istorinių pavyzdžių matyti, kai neskaitlingos, tačiau drausmingos ir gerai organizuotos armijos ne tik nugalėdavo gausesnius priešus, tačiau priešų planuoti...
Pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje po Jungtinių valstijų: neabejotinai 1791-ųjų gegužės 3-ią priimta Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija išlieka vienu įsimintiniausių dokumentų XVIII a. Europoje. Visgi Lietuvoje šis dokumentas ne vieną dešimtmetį vertintas nevienareikšmiškai, tik šiais laikais,...
Kai galvoju apie istorinę tautos raišką, mintys sukasi apie kultūrą ir politiką, tiksliau tariant, apie gimtąją kalbą, raštą ir savą nepriklausomą valstybę. Kurdama raštą, tauta papildo rašytinę žmonijos kultūrą. Kurdama savo valstybę, tampa pasaulio istorijos veikėja.
Diskusijų apie Europos dabarties nesusipratimus ir šviesią ar ne visai šviesią ateitį metu formuojasi dvi stovyklos: pesimistų, kalbančių, kad ES ir visos europietiškos gerovės pabaiga yra tik laiko klausimas, ir optimistų, tvirtinančių, kad taip gerai, kaip yra, niekad nebuvo.
Daugybė lenkų apie Vilnių iki šiol kalba su nostalgija – Lietuvos sostinė jiems tokia svarbi, kad kažkam netgi kilo idėja pasiūlyti pavaizduoti Aušros Vartus oficialiuose Lenkijos piliečių pasuose. Vilniui neabejingas buvo ir Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis – gimęs ir augęs dabartinėje Lietuvos...
„Krizių premjeras“ – taip yra pakrikštytas Andrius Kubilius. Panašu, kad jam tai patinka, – jis nori atsidurti ten, kur užgimsta krizė. Todėl jis norėtų susikeisti su Žygimantu Augustu, kad Lietuva – o taip pat Lenkija – turėtų Gediminaičių dinastijos valdovus.
Vėl Vasario 16-oji. Jau devyniasdešimt aštuntoji.
DELFI tęsia rašinių ciklą „Karas šiandien ir rytoj“, kuriame publikuojame politologo ir Seimo nario Egidijaus Vareikio tekstus apie tai, kaip tradicines saugumo politikos teorijas keičia naujos, kaip keičiasi karai, kokios taikos palaikymo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonės juos gali sustabdyti.
DELFI tęsia rašinių ciklą „Karas šiandien ir rytoj“, kuriame publikuojame politologo ir Seimo nario Egidijaus Vareikio tekstus apie tai, kaip tradicines saugumo politikos teorijas keičia naujos, kaip keičiasi karai, kokios taikos palaikymo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonės juos gali sustabdyti.
Vladimiro Putino nuostatos apie Ukrainą remiasi istoriniu konceptu, kuris pirmą kartą buvo išdėstytas 1674 m. rašytiniame slavų veikale „Synopsis, arba trumpas pasakojimas apie rusų liaudies pradžią“.
Baisiausias košmaras, kuris gali nutikti Ukrainoje, tai valstybės skilimas į keletą gabalų.
