Plaukimas baidarėmis – lietuvių gretose paplitusi pramoga, dažniausiai prisimenama šiltuoju metų laikotarpiu. Kita vertus, baidarėmis plaukti galima ir rudenį. Delfi pateikia sąrašą upių, kuriomis plaukti – vienas malonumas.
Žeimena
34 straipsnių
Aplinkos apsaugos departamentas pasidalino pranešimu, kuriuo primenamos svarbiausios limituotos žvejybos taisyklės ir vandens telkiniai, į kuriuos suteikiama teisė limituotai žvejybai bei kokia atsakomybė taikoma nesilaikantiems išvardytų sąlygų.
2010 m. šis straipsnis išėjo spaudoje ir sukėlė nemažus atgarsius bei tikriausia sparčiai prisidėjo prie lašišų ir šakių žūklės išpopuliarėjimo Lietuvoje. Manome, kad verta jį pakartoti šį kartą jau elektroninėje erdvėje, nes kaip rodo patirtis – daugelis žvejybinių tiesų nesensta. Gal gale, smagu p...
2010 m. šis straipsnis išėjo spaudoje ir sukėlė nemažus atgarsius bei tikriausia sparčiai prisidėjo prie lašišų ir šakių žūklės išpopuliarėjimo Lietuvoje. Manome, kad verta jį pakartoti šį kartą jau elektroninėje erdvėje, nes kaip rodo patirtis – daugelis žvejybinių tiesų nesensta. Gal gale, smagu p...
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rytų regiono žuvivaisos skyriuje, Žeimenoje, dabar pats darbymetis – iš lašišų ir šlakių imami ikrai ir pieniai, pradedamas naujas šių žuvų veisimo ciklas. Pavasarį Lietuvos upių ichtiofauną papildys tūkstančiai lašišų ir šlaki...
Šiais metais visi lašišų žūklės mėgėjai skundžiasi – jau spalis, o Neryje ir kitose upėse lašišų sugaunama labai mažai. Tai dar nėra buvę niekad. Kas dėl to kaltas – žemas ir šiltas upių vanduo, žvejų verslininkų gaudyklės, prastas lašišų užėjimas ar kažkas kitas? Kodėl lašišos kilogramas lašišų Kla...
Rugsėjo 16 d. įsigalios patikslinta Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarka. Ji pakeista atsižvelgus į Mėgėjų žvejybos tarybos ir žvejų mėgėjų siūlymus. Daugiausia limituotos žvejybos ...
Naujoji limituotos žūklės tvarka įstrigo teisiniuose ginčuose. Lašišas su meškeriotojo kortele bus galima pasiimti iki pat rugsėjo (22)
Neries ir Nemuno upėse pastarosiomis savaitėmis pasirodžius lašišoms, sukruto daugelis spiningautojų, ir, deja, brakonierių – kabliautojų. Tačiau ir vienus, ir kitus gąsdina pasirodžiusi informacija apie naująją limituotos žvejybos tvarką, kuri turėjo įsigalioti šiomis dienomis.
Praeitais metais, balandžio pradžioje – tuo pačiu laiku „savo“ slaptame ar nelabi slaptame upelyje gaudei upėtakius ir džiaugeisi, o štai šįmet tarsi kas užkeikė – nepagaunu nors tu ką. Kas dėl to galėtų būti kaltas ir ką daryti? (Skaitytojo klausimas)
Organizacija „Lašišos dienoraštis“ jau spėjo daug nuveikti aplinkosaugos srityje. Ši kompanija ne tik aktyviai domisi lašišinių žuvų gyvenimo būdu ir moko to kitus, bet ir savarankiškai ieško brakonierių pėdsakų. Praėjusią savaitę, po ilgo informacijos rinkimo, Žeimenos upėje jie užkirto kelią brako...
Praėjusį penktadienį Vilniaus aplinkosaugininkai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais sučiupo vyrą, neteisėtai laikiusį draudžiamus žūklės įrankius.
Vakar, lapkričio 6-ąją, Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą apie tai, kad Švenčionių rajone, Pabradėje, žvejojama neleistinoje vietoje.
Lašišų gaudymo sezonui artėjant į pabaigą, pakalbinome žinomą Žemaitijos muselininką Donatą Lesiūną. Paprašėme pasidalinti savo patirtimi bei keliais patarimais, kaip sugauti savo pirmąją lašišą su museline meškere. Galbūt kas nors dar šį sezoną susigundys ir suspės pagauti karališkąją žuvį šiuo sub...
Jonas Mikštas – žmogus, žinomas ne vienam muselininkui. Jis mokėsi muselinės žūklės subtilybių pats. Mėtydavo muselinį valą nuo aušros iki sutemų. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo profesionaliai rišti museles. Jonas mokė svarelio ir muselės mėtymo į tolį ir taikinius – kastingo. Jo treniruojami liet...
Pirmoje pokalbio dalyje aptarę graibštų gamybos ir tobulinimo kelią, antroje apžvelgsime šių graibštų savybes bei parametrus. Bandysime išsiaiškinti, kokius graibštus Arnold Michnovič renkasi, kaip pritaiko, dėl ko juos naudoja ir mėgsta žvejai.
Šapalas (lot. Leuciscus cephalus, angl. Chub, vok. Döbel) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.
Neleisti imti lašišų ir šlakių viso rudeninio sezono metu, tai pat poroje upių ištisus metus taikyti „pagavai-paleisk” taisyklę, uždrausti žūklę masalui naudojant gyvą žuvelę. Tai tik keli pagrindiniai pasiūlymai, kuriuos Aplinkos ministerijai pateikė asociacija „Lašišos dienoraštis”.
Žvejai, kuriems įdomūs ne tik žuvų gaudymo būdai, bet ir žuvivaisos istorija, turi puikią progą papildyti savo asmeninę biblioteką. Prieš porą mėnesių dienos šviesą išvydo žuvininkystės specialisto Valdo Gečio knyga „Žeimenos vingiuose“.
Praėjusį savaitgalį aplinkosauginės akcijos „Lašiša“ reide dalyvavę Vilniaus aplinkosaugininkai patys atsidūrė brakonierių spąstuose, kurie buvo pastatyti vien tam, kad pažeidėjai spėtų pasprukti.
Vilniaus regiono upes pasiekė neršti migruojančios lašišinės žuvys, todėl aplinkosaugininkai jau budi prie vandens telkinių, kuriuose vyksta intensyviausia lašišų ir šlakių migracija: Neries, Žeimenos, Meros, Vilnelės, Vokės, Šventosios ir Siesarties upėse.