15 straipsnių
Kai galvoju apie istorinę tautos raišką, mintys sukasi apie kultūrą ir politiką, tiksliau tariant, apie gimtąją kalbą, raštą ir savą nepriklausomą valstybę. Kurdama raštą, tauta papildo rašytinę žmonijos kultūrą. Kurdama savo valstybę, tampa pasaulio istorijos veikėja.
Pokario metais nuo Ginučių piliakalnio į Linkmeno ežerą buvo nuritintas 1937 m. Lietuvos pasieniečių pastatytas akmuo su iškaltais žodžiais „ANTANO SMETONOS ĄŽUOLAS 1937 m.“ 1989 m. akmuo surastas, išgriebtas iš ežero ir po to atstatytas į senąją vietą. Neaišku kada, bet prie to akmens augęs senasis...
Filosofas Džordžas Santajana yra pasakęs: „Tie, kurie neprisimena savo praeities, yra pasmerkti ją pakartoti.“ Žvelgiant į mūsų aukštąjį mokslą, panašu, kad mes savo praeitį pamiršome, todėl ją ir kartojame.
Jau ne pirma diena mokslo žurnaluose, straipsnių rinkinyje „Lietuvių kalbos idealai“ (2017; toliau LKId), žiniasklaidoje pasirodo rašinių, kuriuose mėginama įteigti mintį, esą nuolatiniai Vilniaus miesto gyventojai kalbantys kažkokia savita, tik sostinei būdinga lietuvių kalbos atmaina.
Internetiniame respublikos puslapyje dar pernai, 2018 m. lapkričio 6 d., perskaičiusi Ferdinando Kauzono straipsnį „Manto Adomėno nokdaunai lietuvių kalbai“, susimąsčiau, kodėl ne tik jis, bet ir daugelis kitų, net vadinamųjų humanitarų (tarp jų kalbininkų), laisvi būdami, taip greitai pamiršo praei...
Šiemet sukako 70 metų, kai Šiauliuose įsteigta aukštoji mokykla. Šiaulių universiteto pirmtaku tapusiame Mokytojų institute viena iš trijų katedrų, veikusių nuo pat pirmosios dienos, buvo Kalbų ir literatūros. Būtent čia studijuoti tik baigęs mokyklą skubėjo profesorius habil. dr. Kazimieras Župerka...
Lapkričio 4 d. piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiajai rinkimų komisijai Konstitucijos ir konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka pristatė beveik 70 000 piliečių parašų, įpareigojančių Seimą svarstyti įstatymo projektą.
Pavardžių rašymas ar dvikalbės lentelės su gatvių pavadinimais nėra aktualiausios problemos, sako vienas Lenkų diskusijų klubo iniciatorių Aleksandras Radčenko.
Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių k...
Vasario 3 dieną daugiau nei 60 žinomų Lietuvos mokslininkų, menininkų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir rezistentų kreipėsi į aukščiausius Lietuvos valstybės pareigūnus, reikalaudami pašalinti Lietuvos lenkų rinkiminę akciją (LLRA) iš valdančiosios koalicijos. Pasak iniciatorių, LLRA veiksm...
Skandalingos nuogirdos apie tai, kad kaimynai esą pretenduoja į mūsų teritoriją, kad siautėja informaciniai karai, kurie verčia iš postų ne tik valstybės vadovus, bet griauna ir valstybės pamatus, graso nacionaliniam saugumui, negali palikti abejingų. Vienokia ar kitokia kaimynystė visada suformuoja...
Lietuviai yra viena sėsliausių tautų Europoje. „Kur radosi, ten glūdi” – yra pasakęs apie mūsų tautą Vaižgantas.
Laikas spaudžia Lietuvą. Iki liepos 1 dienos – pirmininkavimo ES tarybai pradžios – ir Seimo pavasario sesijos pabaigos pasižadėta priimti visą paketą LLRA atstovų siūlomų mažumų teises užtikrinančių įstatymo projektų. Kad pirmininkaujanti Lietuva prieš visą Europą neapsijuoktų.
Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu svarbiausių įvykiu, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo B...
Prieš trejetą metų Lietuvos vardas pradėjo antrąjį savo gyvavimo tūkstantmetį. Tiesa, jau tapusi ir vadovėline, kad XI a. pradžios vokiečių rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo analuose – prie 1009 metų datos įrašyta: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuolikt...
