58 straipsnių
Dirbtinio intelekto (DI) „krikštatėviu“ vadinamas mokslininkas Geoffrey Hintonas pateikė dar vieną bauginančią prognozę – DI gali pakeisti žmoniją Žemėje.
Pastaraisiais šimtmečiais žmonių skaičius mūsų planetoje sparčiai auga. Nuo vos milijardo 1804 metais iki kol 2022 metais perkopė 8 milijardų ribą. Toks demografinis sprogimas verčia nuogąstauti, kad vieną dieną žmonių skaičius neišvengiamai viršys žmonijos galimybes pasigaminti maisto, ims trūkti g...
Popiežius Pranciškus ragina atidžiai prižiūrėti technologijas, kurios kelia „kritinį susirūpinimą“ dėl žmonijos ateities.
Socialiniuose tinkluose platinamas dirbtinio intelekto sukurtas vaizdo įrašas, kuriame pasakojama apie Romos klubą – pasaulinę nevyriausybinę nepriklausomą organizaciją. Teigiama, kad ši organizacija, įkurta 1968 metais, nuo pat pradžių siekė sumažinti žmonijos populiaciją ir 1972 m. tam sukūrė spec...
Dirbtinio intelekto „krikštatėviu“ vadinamas mokslininkas Geoffrey Hintonas teigia, kad yra 10-20 proc. tikimybė, jog dirbtinis intelektas per tris dešimtmečius prives žmoniją prie išnykimo.
Išsamioje 2024 metų ataskaitoje kalbama apie tolydžio augančias klimato kaitos keliamas grėsmes, kurių įrodymas – 2023 metais užfiksuota ligtolines maksimalias reikšmes viršijanti temperatūra ir rekordiškai pakilęs jūros lygis.
Žmonių populiacija Žemėje šio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio viduryje pasieks aukščiausią visų laikų ribą – planetoje gyvens 10,3 mlrd. žmonių, praneša Jungtinės Tautos. Iš karto po to žmonių skaičius ims mažėti ir bus gerokai mažesnis, nei buvo prognozuota prieš dešimt metų.
Pelkės išgelbėjo pasaulį. Taip, perskaitėte teisingai. Pelkės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti niekuo ypatingu nepasižymintis kraštovaizdžio elementas, iš kurio nieko gero tikėtis tikrai negalime. Juk pelkės folklore asocijuojamos su stagnacija arba su blogio gyvenviete dėl jų numanomo niūrumo, tams...
Naujausio tyrimo išvadose mokslininkai teigia, kad žmonija savo veiksmais sutrikdė viso pasaulio gėlo vandens hidrologinį ciklą.
Žmonijos vartotojiškumo įpročiai tapo tokie, kad mikroplastiku užteršėme ne tik pasaulio vandenynus, dirvožemį, orą ir net maistą, bet jau ir savo pačių organizmą.
Paklauskite dešimties žmonių, apie ką būna rašoma ar rodoma mokslinės fantastikos kūriniuose, ir neabejoju, kad dauguma paminės „ateivius“. Galima ginčytis, ar šis terminas tikrai tinka tokiuose kūriniuose, kaip „Įsikūnijimas“ (angl. „Avatar“), kur į svetimą planetą nukeliauja ir atėjūnais turėtų bū...
Sparčiai besiplečianti mokslinių tyrimų sritis, vadinama paleoproteomika, leidžia nustatyti žmonijos genetinius ryšius su seniai išnykusiais giminaičiais.
Džiugu, kai žmonės kažką sukuria vertingo žmonijai ir tai pristato plačiajai visuomenei, bet ne visus „išradimus“ ar jų idėjas galima pavadinti išradimais ir moksliniais argumentais pagrįsti jų veikimo principus.
Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose pasipylė teiginiai, kad „Earth4All“ planuoja sumažinti dabartinį žmonių pasaulyje skaičių. „Melo detektorius“ paaiškina koks čia planas.
Naujajame tyrime įspėjama, kad, esant dabartiniam klimato atšilimo lygiui, kyla pavojus, jog bus peržengti penki pagrindiniai pasauliniai „lūžio taškai“, todėl žmonija atsiduria ties lemtingu posūkiu tarp dviejų galimų ateičių.
Žvilgtelėkite į gaublį: Eurazija, Afrika, Šiaurės ir Pietų Amerika, Australija ir Antarktida. Visa tai, ką mes pripratome matyti ir atsimename iš geografijos pamokų mokykloje. Bet žmogaus (o ir visų civilizacijų) gyvenimas – tai viso labo akies mirksnis, palyginti su didžiaisiais įvykiais geologinėj...
Šiuo metu kaip ir nėra abejonių, kad Marsas bus antroji planeta, kurioje žengs žmogaus koja. Ne vieną dešimtmetį kalbama apie žmonių skrydį į Raudonąją planetą, po truputį vystomi ir planai.
Tarptautinė mokslininkų grupė naujausiame tyrime apžvelgė 180 straipsnių apie žmonių mirtingumą dėl klimato kaitos ir pateikė bauginančią išvadą žmonijai. Vadovaujantis net ir kukliausiais skaičiavimais, per ateinantį amžių klimato katastrofos gali pražudyti milijardą ar net daugiau žmonių.
Dar ne taip seniai, 19 amžiuje, tūkstančiai Seišelių rojaus musinukių gyveno bent penkiose pietrytinės Afrikos pakrantės salose. Iki praeito šimtmečio 7-ojo dešimtmečio šių sparnuočių liko vos 28 ir jie visi gyveno vienoje saloje – La Digo.
2010-aisiais mokslininkai buvo nustatę aplinkos temperatūros ribą, kuri žmogui buvo laikoma saugia. Tačiau naujausio Pensilvanijos universitete atlikto eksperimento rezultatai parodė, kad žmogaus organizmas prisitaiko prie gerokai žemesnės temperatūros ir nustatė naują ribą.
