15 straipsnių
Seimas ketvirtadienį priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis užtikrins žvejų teisę į nuostolių atlyginimą, šiems netenkant galimybės žvejoti dėl valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, akcinių bendrovių, veiklos.
Nors daugelis tikėjosi, jog šios kadencijos Seimas žengs principinį žingsnį ir uždraus verslinę žūklę vidaus vandenyse, to neįvyko. Vos tik prisiekęs, pačią pirmą kadencijos dieną užregistravau Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis būtų įtvirtintas verslinės žūklės draudimas, tačiau Seimo valdan...
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sausio 17 d. pasirašė įsakymą, kuriame numatyta, kad Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos įrankių. Ministerija viliasi, kad įgyvendinus šias priemones mariose bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų, šlakių ir ungurių išteklių ...
Kuršių mariose ar kituose vidaus vandenyse žvejojančios įmonės nuo lapkričio privalės pildyti žvejybos žurnalus. Dabar tokio reikalavimo nėra.
Seime antradienį ketinant pateikti siūlymą dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Vyriausybė dėl siūlymo teiks savo išvadą, kuri bus rengiama kartu su mokslininkais.
Žvejai verslininkai privalo turėti ir nustatyta tvarka naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą (GPS įrenginį) – įteisinti tokią nuostatą siūloma aplinkos ministro įregistruotu Žuvininkystės įstatymo pataisų projektu, – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Ne taip seniai LRS nariai Kęstutis Mažeika ir Mykolas Majauskas pateikė Seimui pataisų paketą dėl žuvininkystės įstatymų pakeitimų, kuriame norima stipriai apriboti žvejų verslininkų teises Baltijos jūros priekrantėje. Pirmajame etape įstatymų leidybos institucija reagavo teigiamai. Daugelis Seimo n...
Žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų konfliktas dėl įtakos Lietuvos vidaus vandenyse – amžinas kaip ir pati žvejyba. Verslininkai skundžiasi, kad netekę teisės žvejoti ežeruose, jie neturės kaip prasimaitinti. Tuo tarpu žvejai mėgėjai ir gamtos entuziastai rūpinasi žuvų rūšių išsaugojimu.
Žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų konfliktas dėl įtakos Lietuvos vidaus vandenyse – amžinas kaip ir pati žvejyba. Verslininkai skundžiasi, kad netekę teisės žvejoti ežeruose, jie neturės kaip prasimaitinti. Tuo tarpu žvejai mėgėjai ir gamtos entuziastai rūpinasi žuvų rūšių išsaugojimu.
Tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų jau daug metų netyla ginčas, kam atiteks šalies vidaus vandens telkiniai. Panašu, kad mėgėjams galiausiai pasiseks pasiekti pergalę. Seimui jau pateiktas Žuvininkystės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo verslininkų veikla būtų labai smarkiai apr...
Žvejų mėgėjų ir žvejų verslininkų kova dėl įtakos zonų – amžina kaip pasaulis. Paskutiniais mėnesiais sušvito viltis atsikovoti šalies vidaus telkinius. Seimo Aplinkos reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika kartu su kolegomis įteikė Žuvininkystės įstatymo pataisas, siūlančias uždrausti versli...
Rekordiniai laimikiai, žvejybos taisyklių pasikeitimai, gausybė nuotykių, kova su brakonieriais. Viso to Lietuvos meškeriotojų pasaulyje netrūko 2017-aisiais. Tačiau kai kurie įvykiai nuskambėjo garsiau už kitus. Tad siūlome dabar juos prisiminti.
Naujasis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su šalies žvejais verslininkais aptarti problemų, susijusių su perleidžiamosiomis teisėmis į žvejybos galimybes jūrų vandenyse. Verslininkai reikalauja keisti žvejybos kvotų skirstymo tvarką. O kol jie nesusitars, negalės merkti tinklų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje sėkmingai atkuriami anksčiau Raudonojoje knygoje buvusių lašišų ir šlakių ištekliai. Tai, kad šios žuvys prieš pusantrų metų išbrauktos iš Raudonosios knygos, daugiausiai lėmė žuvivaisa ir taikomos aplinkosaugos priemonės.
Ketvirtadienį Seime vėl užvirė diskusijos dėl žuvininkystės įstatymo pataisų, kurioms savo pasiūlymus pateikė Prezidentė. Iš viso dėl šių pakeitimų balsavo 104 Seimo nariai, 80 pasisakė už Prezidentės veto, prieš pasisakė 6, susilaikė - 18.
