ES mokslininkai, tirdami paslaptingą energijos šaltinį, tikisi atrasti precedento neturinčių su galaktikomis susijusių įžvalgų.
žvaigždžė
10 straipsnių
Paskelbti svarbiausi įvykiai kosmoso industrijoje: vos per metus – atradimai, radikaliai keičiantys požiūrį į Visatą (1)
Kas įdomaus 2023-aisiais įvyko Visatoje, kosmose, Žemėje ir kosmoso industrijoje? O buvo visko – požiūrį į Visatą radikaliai keičiančių atradimų ir keistų spekuliacijų, naujų kosminių misijų ir detalių skaitmeninių modelių.
Visi cheminiai elementai, išskyrus vandenilį, helį ir truputį ličio, susidaro žvaigždėse arba dėl jų kaltės. Sunkūs elementai, pavyzdžiui lantanidai ar platina ir auksas, daugiausiai atsiranda sprogstant neutroninėms žvaigždėms.
Keplerio teleskopas, dirbęs iki 2018 metų, surinko tiek duomenų apie tranzituojančias egzoplanetas, kad atradimai juose daromi iki šių dienų. Štai praeitą savaitę mokslininkai pristatė naują egzoplanetų-kandidačių katalogą, kuriame yra virš 4000 įrašų.
Neįtikėtinas pasiekimas: įgyvendinimui prireikė 450 mln. atmosferų slėgio ir 3,5 mln. laipsnių temperatūros (6)
Baltosios nykštukės – į Saulę panašių žvaigždžių gyvenimo pabaigoje susidarantys objektai – yra labai tankios. Beveik visa Saulės masė suspaudžiama į maždaug Žemės dydžio kūną. Egzistuoja daug teorinių modelių apie jų sandarą, kuriuos galima patikrinti stebint nykštukių šviesio kitimus. Iš kitos pus...
Ši katastrofa galėjo sukelti masinį išmirimą: viskas vyko toli nuo Žemės, bet smūgį gavome dvigubą (31)
Ar žvaigždžių gyvenimas (neskaitant Saulės) gali turėti įtakos mūsų gyvenimui? Jei tikite astrologija – žinoma. Bet sprogstančios žvaigždės įtakos masiniam išmirimui hipotezė atrodo labiau pagrįsta.
Pirmą kartą duomenys prieštarauja bendrosios reliatyvumo teorijos prognozėms: ką aptiko mokslininkai (44)
Pirmasis neutroninių žvaigždžių susiliejimas, užfiksuotas gravitacinių bangų detektoriumi, buvo GW170817. Susiliejimo metu susiformavo sparčiai besisukanti juodoji skylė. Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad per mažiau nei sekundę šios juodosios skylės įvykių horizonto forma tapo idealiu elipsoi...
Pažvelgę į giedrą naktinį dangų matome tūkstančius žvaigždžių, kurios yra neapsakomai toli ir egzistuoja milijardus metų. Mums artimiausia žvaigždė yra Saulė, tačiau apie ją žinome tikrai ne viską.
Standartinė planetų formavimosi teorija teigia, kad jos auga protoplanetiniuose diskuose prie jaunų žvaigždžių, dulkėms po truputį jungiantis į vis didesnius darinius. Jei planetos masė viršija 20 Žemės masių, ji prisitraukia storą dujų apvalkalą ir tampa dujine milžine. Šis modelis neblogai paaiški...
Nedidelės galaktikos – tokios kaip mūsiškis Paukščių Takas – turėjo susilieti su kitomis, idant galėtų išlikti bei įsitvirtinti kosmoso platybėse. Tai darydamos, jos formavosi ir išsivystė į tokias, kokias pažįstame šiandien, skelbia independent.co.uk