Situacija – dramatiška
„Trūksta žmonių darbui tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse. Jau keletą metų ypač trūksta suvirintojų ir betonuotojų. Taip pat sunkiau randami elektrikai, šildymo / vėdinimo sistemų montuotojai“, – pranešime žiniasklaidai sako darbo paieškos platformos CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Ekspertės teigimu, nors visuomet buvo įprasta, kad daugiausiai darbo pasiūlymų yra skelbiama dažnai besikeičiančiose pozicijose pardavimų, aptarnavimo, maitinimo, transporto ar gamybos sektoriuose, tačiau pastaraisiais metais statybų rinkos skelbimai taip pat užtikrintai įsitvirtino tarp Top 10 daugiausiai atvirų pozicijų turinčiųjų.
„Matome, kad ta pati tendencija vyrauja visame žemyne. Ją stebime jau beveik dešimtmetį, tačiau pastaraisiais metais situacija rinkoje pamažu tampa dramatiška. Viena iš svarbiausių priežasčių darbuotojų trūkumui tapo vidutinio visuomenės amžiaus didėjimas. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Švedijoje į pensiją 2028-aisiais išeis 10 proc. visų statybų sektoriaus darbuotojų, o pamainos jiems – nėra.
Įvaizdis – pasenęs
Jaunų žmonių pritraukimui itin svarbus aspektas, apie kurį privalome kalbėti, yra karjeros šioje srityje patrauklumas. Turime pripažinti, kad, technologijoms, kvalifikacijai ir sektoriaus kultūrai per pastaruosius dešimtmečius neatpažįstamai pasikeitus, statybų įvaizdis visuomenėje vis dar išliko 90-uosiuose metuose. Tai – viena iš lemiamų priežasčių, kodėl jauni žmonės vis rečiau renkasi studijuoti statybines profesijas“, – sako vienos iš didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius.
Jo teigimu, darbuotojų trūkumo situaciją Lietuvoje šiemet savotiškai gelbsti dėl pastarųjų metų ekonominio bei geopolitinio nestabilumo laikinai sumažėjęs užsakymų kiekis rinkoje, tačiau, grįžus įprastoms statybų apimtims, ši problema taps ypač aštri.
T. Grincevičiui antrina ir darbo portalo atstovė – skelbimų skaičius yra kiek sumažėjęs.
„Paprastai pavasarį būdavo darbo pasiūlymų statybos sektoriuje bumas – įmonės ruošdavosi savo darbingiausiam sezonui – vasarai. Tačiau šiemet tokio staigaus skelbimų kiekio augimo šiame sektoriuje nebuvo. Neretai įmonės komentavo, kad kol kas neturi tiek užsakymų, kiek planavo, arba kad planuoja verstis su turimais darbuotojais. Arčiau vasaros skelbimų atsirado daugiau, tačiau ne tiek daug, kiek pernai“, – sako R. Tatarėlytė.
Atlyginimai – solidūs, bet to nepakanka
R. Tatarėlytė vertina, kad pastaruoju metu iki 15 proc. augo toms profesijoms, kurių itin trūksta, siūlomas atlygis. Analizuodama platformoje talpinamus darbo skelbimus, ekspertė teigia, kad betonuotojas šiandien gali uždirbti nuo 1000 iki 1700, aliuminio konstrukcijų montuotojas – nuo 1000 iki 1600, darbininkas – nuo 800 iki 1300, o pagalbinis darbininkas – nuo 750 iki 1250 eurų „į rankas“.
Tuo tarpu darbų vadovams siūlomas atlygis siekia nuo 1400 iki 3500, statybų vadovams – nuo 1700 iki 4000, projektų vadovams – nuo 1500 iki 2500 eurų „į rankas“.
„Atlyginimų rėžiai – itin platūs, nes priklauso ne tik nuo paties specialisto patirties bei profesionalumo, bet ir nuo įmonės pajėgumų, įgyvendinamų projektų dydžio, struktūros ir, galiausiai, pasirinktos filosofijos“, – teigia T. Grincevičius.
Pasak jo, bendrovės renkasi įvairias taktikas. Rinkos vidurkį viršijančius atlyginimus komandos nariams mokėti pasirinkusi monė tai daro dėl didesnio efektyvumo bei komandos stabilumo. Pavyzdžiui, patyrusių ir kompetentingų projektų vadovų atlyginimas gali viršyti ir 5000, betonuotojų – 2900, mūrininkų – 2300, apdailininkų – 2500, pagalbinių darbininkų – 1900 eurų „į rankas“.
„Didesni atlyginimai leidžia išsaugoti gerus darbuotojus įmonėje, minimizuoti savanorišką kaitą. Ji šiemet – vos 3 proc., tai reiškia, kad daugelį patyrusių profesionalų užsiauginame viduje. Tokios politikos laikomės nuo pat įmonės įkūrimo, tačiau dabartinėmis rinkos sąlygomis ji tapo itin aktuali: sektoriuje trūkstant darbuotojų, mes, nors su šia problema taip pat susiduriame, situaciją galime kontroliuoti“, – teigia vadovas.
Kaip pritraukti jaunus žmones?
Vis dėlto, eksperto teigimu, net ir solidūs atlyginimai ilgainiui nebebus pakankamas sprendimas, jei sektorius nesiims papildomų priemonių jaunų žmonių pritraukimui.
„Profesijos įvaizdžio gerinimas ir aktyvus darbas su jaunais žmonėmis prieš jiems pasirenkant profesinį kelią yra bendra viso sektoriaus atsakomybė. Darbas statybose visuomenėje vis dar yra siejamas su nekvalifikuota, o dažnai – ir neskaidria veikla, nors realybėje situacija yra visiškai pasikeitusi“, – įsitikinęs T. Grincevičius.
Jo teigimu, darbuotojų trūkumą rinka visoje Europoje bando spręsti ir kitais būdais: kuriant statybų efektyvumą didinančias ir darbo jėgos poreikį mažinančias technologijas, statybos procesus perkeliant į gamyklas.
„Įvairiais skaičiavimais, Europoje per artimiausius 5–6 metus paklausai patenkinti turime pritraukti apie pusantro milijono naujų statybos profesionalų, o dar tiek pat jų reikia pakeisti į senatvės pensiją išeinantiems sektoriaus darbuotojams. Tai – milžiniškas iššūkis, apie kurį turime kalbėti garsiai ir sprendimų ieškoti kartu“, – sako T. Grincevičius.