Platinimui numatyta iki 73 tūkst. eurų
Vilniaus miesto savivaldybė rugpjūtį paskelbė viešąjį pirkimą platinti leidinį „Jei krizė arba karas: Kaip elgtis?“, nurodoma Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS). Kaip „Delfi“ komentavo savivaldybė, įsigyjama leidinio platinimo paslauga ne mažesniam nei 200 tūkst. tiražui.
„Iš jų preliminariai 170 tūkst. vienetų būtų skirti daugiabučių namų gyventojams, o 30 tūkst. – individualių namų. Paslaugų perkama už ne daugiau nei 72,6 tūkst. eurų. Informacijos apie gautus pasiūlymus ir pirkimo laimėtoją kol kas skelbti negalime“, – teigiama atsakyme.
Vokai su pasiūlymais turėjo būti atplėšti rugpjūčio 20 dieną.
„Užbaigus viešųjų pirkimų procedūras ir pasirašius sutartį su pirkimo laimėtoju, ji bus paskelbta viešai“, – priduria savivaldybė.
Ji plačiau nekomentavo leidinio turinio. Pirkimo sąlygose numatyta, kad jis bus 24 puslapių (12 lapų), A5 formato.
„Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija. Jis prisidės prie geresnio vilniečių informavimo apie civilinę saugą ir pasiruošimą galimoms krizinėms situacijoms. Planuojama, kad leidinys vilniečius pasieks šį rudenį“, – teigiama savivaldybės komentare.
Komunikacijos ekspertas: svarbu bendra strategija ir konsensusas
Politinės komunikacijos strategas Mindaugas Lapinskas sako, kad įvertinti, kuri priemonių paveiks žmonių sąmonę, pasakyti nėra lengva, tačiau į šį pirkimą reikėtų žvelgti ne izoliuotai, o kaip į priemonių komplekso dalį.
„Čia kaip kare: iššauni tūkstantį minosvaidžio šovinių – kuris pataikys, niekas nežino. Ir ko gero, 900 tų šovinių ar minų lekia pro šalį, bet kažkur pataiko. Tai čia tikriausiai analogiškai: yra kompleksas priemonių.
Svarbu, kad būtų vieninga, aiški kryptis. Arba: „Nepanikuokime ir darykime tris veiksmus“. Arba: „Valdžia rūpinasi tuo, kad būtume saugūs“ – irgi duotų pasitikėjimo, ramybės elementus“, – sako pašnekovas.
Kaip dar vieną galimą iniciatyvą jis įvardijo registraciją į savanorius instruktorius.
„Svarbu, kad būtų suformuluoti strateginiai ar taktiniai tikslai, ką tu nori pasakyti ir kad visa tai būtų integruota. Nes dažnai, kai valstybė – ir ne tik valstybė – komunikuoja, vos ne kiekvienas leidinys ar komunikacijos banga yra su skirtinga žinia ir tada vieną kartą pasakyti neužtenka, reikia kartoti ir kartoti, jeigu nori tikslo“, – sako M. Lapinskas.
Pristatė Vilniaus gynybos politikos planą
Vilniaus miesto savivaldybė liepos pradžioje pristatė sostinės gynybos politikos planą, kurį sudaro dvi pagrindinės dalys.
Paramos gynybai plano dalis apima kontrmobilumo priemonių parko, dronų ekosistemos su nauja skraidymo erdve, karo komendantūros ir Vokietijos brigados priėmimo klausimus.
O civilinės saugos stiprinimo plane – priedangų tinklo, evakuacijos planų ir komunikacijos su miestiečiais aspektai.
Savivaldybė planuoja įsigyti kontrmobilumo priemonių – betoninių kelio užtvarų, betoninių „drakono dantų“ ir plieninių surenkamų „ežių“. Šių priemonių tikslas – prireikus sukurti didesnę apsaugą įvažiavimuose į miestą, apsunkinti potencialaus priešo judėjimą. Planuojama, kad kontrmobilumo priemonės bus įsigytos dar šiais metais.
Šeškinės kalvose rugpjūtį atidaryta pirmoji tokio dydžio ir funkcionalumo dronų treniruočių erdvė mieste. Čia nemokamai galės treniruotis tiek profesionalūs dronų pilotai, tiek pradedantieji. Numatyta ir kitų gyventojų saugumo stiprinimo priemonių.
Lapinskas: politikai turi dirbti savo darbą
Politinės komunikacijos ekspertas vis dėlto perspėja, kad svarbu atsakingai vartoti žodžius, nesudarant įspūdžio, jog jau „faktiškai esame kare“.
„Tikriausiai nėra labai gerai, nes išeina truputį toks kognityvinis disonansas, tarp to, ką mes matome: besišypsančius žmones gatvėje ir kavinėse ir to, kad mes maždaug kare ir gynybos plano“, – sako M. Lapinskas.
Pasak jo, galbūt geriau kalbėti apie atsparumą arba ekstremalių situacijų reagavimą.
„Kai perskaitau kur nors portale, kad Klaipėdos uostas yra pasiruošęs evakuoti 500 tūkst. žmonių, man nuo to tikrai ramiau nepasidaro. Man kur kas smagiau būtų girdėti, kad uostas pasiruošęs karo atveju į Lietuvą įvežti 500 tūkst. karių. Tai, žodžiu, pasirengimas priešinimuisi yra tikrai geriau negu kalbėjimas, kad mes čia kariaujame ir reikia gintis“, – sako pašnekovas.
Ekspertas sako suprantantis ir politikų norą įtraukti žmones į tokių klausimų sprendimą, tačiau nevertėtų pamiršti kiekvienam dirbti savo darbo.
„Samdome politikus, kad jie dirbtų savo darbą: ir aš mieliau norėčiau, kad kariuomenė – duokime jai finansavimą, kokio prašo ar reikia – kad kariuomenė visais šitais dalykais užsiimtų ir nebūtų kiekvieną dieną taip, kad jie atbėgtų pas mane ir sakytų „dabar, žinok, tu turėsi priešintis“. Tam yra organizacijos ir, ko gero, Ukrainoje, kuo V. Zelenskis ramiau kalba, tuo žmonėms turbūt ramiau“, – sako M. Lapinskas.
Savo ruožtu finansavimas gynybai dalyje Europos šalių pasikeitė iš esmės. NATO narės suskubo didinti nuo BVP skiriamą dalį gynybai: prieš dešimtmetį, Krymo aneksijos metais, 3 NATO narės atitiko reikalavimą tam skirti 2 proc., 2021 metais – 6, dabar tokių yra 23 (vertinant išankstinius NATO duomenis 2024 metams):