Grįžti nutarė dėl keleto priežasčių
Pasakodama apie Airijoje praleistus metus, Asta sakė, kad dirbo daug įvairių darbų, tarp jų – ir maitinimo srityje, o 2007 m. su drauge nusipirko seną kavinę ir prikėlė ją antram gyvenimui. Verslą vystyti sekėsi gerai, tai toliau tebedaro Airijoje gyvenanti jos draugė su šeima, tačiau pati Asta su vyru ir vaikais nutarė sugrįžti į Lietuvą. Paklausta, kas paskatino priimti tokį sprendimą, pašnekovė teigė, kad susidėjo keletas priežasčių:
„Su vyru auginome dvi dukrytes, norėjosi arčiau senelių, trūko su jais bendravimo. Prisisdėjo ir finansiniai niuansai – Airijoje auginti vaikus nėra taip paprasta, kaip atrodo. Privatūs darželiai yra labai brangūs, būreliai taip pat. Auginant du vaikus neapsimoka abiem dirbti ir leisti jų į privatų darželį, tada vienam būtų tekę darbo atsisakyti. O abiem norėjosi ir dirbti, ir save realizuoti.
Ir apskritai norėjosi įleisti šaknis, vaikai paaugo, tad teko apsispręsti. Buvo ir kitų ženklų, kurie dėliojosi taip, kad reikia grįžti į Lietuvą.
Įsikūrėme Klaipėdos rajone, įsigijome močiutės sodybą, čia tikrai gera auginti vaikus.“
Šešerius metus vysto savo verslą
Pašnekovė sakė, kad grįžusi į Lietuvą svarstė apie naują specialybę, mokslus, bet tikrai ne apie dar vieną savo verslą: „Jaučiausi pavargusi nuo to, svarsčiau, kad palankysiu kursus, galbūt persikvalifikuosiu, bet šeima įsigijo patalpas, reikėjo ten kažką įrengti. Airijoje maitinimo versle pradirbome 11 metų. Smalsumas skatino pabandyti ir Lietuvoje. Visi sakė: „Nesąmonė, čia sunku, niekas nepavyks.“ Galvojau, reikia pabandyti. Nėra lengva, nėra paprasta, bet patys dirbame, patys daug darome.“
Šeima nedidelę sveikesnio greitojo maisto kavinę Gargžduose turi jau šešerius metus. Joje siūlo salotas, sumuštinius, dienos pietus, kavą, desertus ir, savininkės teigimu, labai daug bendravimo. Paklausta, už ką pati atsakinga, Asta juokdamasi atsakė, kad už viską. Šiuo metu kavinėje sukasi dviese ir tik darbo dienomis.
Pasiteiravus, ar nebuvo baisu kurti verslą mažame miestelyje, ar pakanka lankytojų, moteris teigė, jei jų būtų per mažai, veikiausiai jau nebegyvuotų: „Iš tikrųjų sekasi gerai, dirbame ir su kavos pertraukėlėmis. Jaunimas visur nori maksimalizmo ir greito rezultato. Kai peržengi 40-ies ribą, norisi mėgautis procesu, suderinti šeimą ir darbą, kad būtų balansas, kad būtų gera ir nebūtų tiek to streso, kurio visi esame ir taip jau daug patyrę.“
Nepatinka mokesčių sistema
Paprašyta pasidalyti, ką reiškia kurti verslą Lietuvoje, kokius skirtumus įžvelgia, palyginti su verslo kūrimu Airijoje, Asta sakė, kad įgyta patirtis keičia požiūrį, patarė, ką būtina įsivertinti ir paatviravo, kad Lietuvoje nepatinka esanti mokesčių sistema.
„Airijoje, kai įsigijome verslą, buvome dar labai jaunos, pačios dar labai daug mokėmės. Įsigijome merdėjantį verslą, bet žingsnis po žingsnio jį prikėlėme, įgijome naujų klientų. Tas verslas ir dabar labai puikiai veikia mano draugės ir jos šeimos rankose. Bet visa tai tikrai neatėjo iš karto. Pačios labai daug dirbome, viena kitą ramstėme, kai pavargdavo viena, kita dirbdavo daugiau ir pan.
O Lietuvoje su ta patirtimi jau nebesi toks entuziastas, nes Airijoje tuo metu buvome dar labai naivios – entuziazmas ir pasitikėjimas visais tryško per šonus, o čia eini su tokiu realistiniu protu, matai viziją, susidėlioji ir, kaip aš sakau, visada turi sau atsakyti, ar turi, ką prarasti, kai neri į kitus vandenis? Jei išsiaiškini, kad kažką labai prarasi, galbūt tada ir neverta to daryti. Aš sau sakiau, kad nieko neprarasime, tiesiog pabandome.
Kalbant apie verslo subtilybes, Lietuvoje nepatinka mokesčių sistema. Man reikėtų dar vieno žmogaus, galėčiau įdarbinti pusei etato, bet „Sodrai“ turėsiu mokėti visus pinigus, ir tai mane stabdo. Airijoje mokesčių sistema gana lanksti ir paprastesnė. Žiūrint valstybiniu mastu, Airija pritraukia investitorius, gigantus. Aišku, jiems gal kitos sąlygos, bet jų ten yra labai daug. O Lietuvoje tie mokesčiai truputį smaugia, – dalijosi pašnekovė ir pridūrė, kad kuriant savo verslą būtina ir daug dirbti, ir domėtis, ir būti kūrybingam, ir pasiimti tai, ką suteikia galimybės:
– Dabar galimybės beribės – yra ir „Chat GPT“, ir visokių programų savivaldybės vysto – pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybė turi smulkiojo verslo paramos programą, tiesiog reikia būti žingeidžiam, domėtis, nes ir įvairių seminarų organizuojama, kitų galimybių, kaip tobulintis, ir, aišku, tikėti tuo, ką darai ar nori padaryti.“
Karas privertė sunerimti, bet ne bėgti
Asta su šeima jau gyveno Lietuvoje ir vystė verslą, kai Ukrainoje prasidėjo karas. Šeima tuo metu patyrė ir didelę asmeninę netektį – mirė Astos tėtis.
„Labai nesmagiai sutapo dalykai, tad realiai tuo metu net ir nelabai suvokiau to karo. Per savo prizmę kaip tik galvojau, kaip gerai, kad mes čia, grįžome į Lietuvą, ir turėjau šansą su tėvu pabūti dar ketverius metus. O vėliau, jau atsipeikėjus, buvo apėmęs neramumas, net žiūrėjau bilietus, galvojau, gal skristi atgal į Airiją, o gal į Ispaniją, bet mano vyras sakė: „Niekur mes, Asta, nebėgsim. Būsime savo namuose ir viskas bus gerai.“ Aš juo patikėjau. Ir vidinė intuicija buvo, kad nereikia bijoti, nes visur kažkas nutinka – ar gamtos stichijos, ar kas kita.
Aišku, nori nenori, visa ta situacija psichiką šiek tiek paveikė, bet tikrai nenorėjau skristi atgal į Airiją. Galvojau: „Jau tiek daug darbo visur įdėjome ir mums čia patinka.“ Nors Airijoje draugai sakė: „Kur jūs važiuojate? Į Lietuvą? Nesąmonė. Koks ten minimumas, kaip ten žmonės apskritai išgyvena.“ O aš dabar čia gyvenu ir galvoju, kaip gerai čia žmonės gyvena, kiek daug sau leidžia (juokiasi), tikrai yra, kuo džiaugtis. Kažkaip lietuviai moka prasisukti, yra verslūs iš prigimties.“
Ar Lietuva gera vieta verslui kurti?
Lietuvos verslo teisininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas, paprašytas pasidalyti įžvalgomis apie verslo kūrimą Lietuvoje, ar mūsų šalis gera vieta tam ir kodėl, sakė, kad mūsų šalies ekonomikos rezultatai yra puikūs, tačiau nustatyti to priežastis – gana sunku. Tačiau kaip vieną svarbiausių išskyrė puikius lietuvių verslumo įgūdžius ir alkį sėkmei: