Namas turės būti nugriautas
Šis namas stovi Pajūrio regioniniame parke, Karklėje, Pajūrio take 19.
Plungės apylinkės teismas tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės ieškinį dėl neteisėtai vykdytų statybų Karklėje, Pajūrio take, tokią žinią išplatino Prokuratūra.
Kaip teigiama Prokuratūros pranešime, teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo statyba žemės ūkio paskirties sklype, esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje ir Pajūrio regioninio parko teritorijoje, negalėjo būti vykdoma, nes tiek pati statyba, tiek šią statybą leidęs dokumentas – statybos leidimas, yra prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams.
2014 metais Klaipėdos rajono teismas nustatė, kad 10 ha žemės sklype Karklės kaime kadaise buvo sodyba, todėl suteikė teisę ją atstatyti. Tačiau 2018 metų pradžioje, po Kultūros paveldo departamento pranešimo apie įtartą archeologinių tyrimų duomenų klastojimą, Pajūrio regioninio parko direkcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl proceso atnaujinimo.
Atnaujintoje byloje teismas konstatavo, kad nėra pakankamų įrodymų, jog šiame sklype kadaise tikrai buvo sodyba, todėl atmetė savininko pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Šiuo pagrindu buvo inicijuotas tyrimas dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo.
Minimas žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai taikoma ypatinga apsauga. Draustiniai skirti išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus, augalijos ir gyvūnijos rūšis, užtikrinti kraštovaizdžio įvairovę ir ekologinę pusiausvyrą. Pagal galiojančius teisės aktus, statybos draustiniuose yra griežtai ribojamos, o naujų statinių statyba – draudžiama.
Teismas konstatavo, kad buvusios sodybos atkūrimo procesas nurodytame žemės sklype šiuo atveju net negalėjo būti pradėtas, o statybų procesas nuo pat pradžių prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. Saugomų teritorijų įstatymas nurodo baigtinį sąrašą išimčių, kada leidžiama statyba draustiniuose, ir atsakovai nepatenka į šį išimčių sąrašą.
Atsakingais dėl šios neteisėtos statybos ir kilusių pasekmių teismas pripažino atsakovus: Kultūros paveldo departamentą, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją ir Klaipėdos rajono savivaldybę. Teismo sprendimu atsakovai ir statytojai įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytą gyvenamosios paskirties statinį, pagalbinį ūkio statinį, įrengtus inžinerinius tinklus ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Tiesa, reikia pabrėžti, kad šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. „Delfi“ žiniomis, teismo sprendimą ketina skųsti Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, nes ji nesutinka, kad yra kalta dėl šių statybų ir prieštarauja tam, kad turi atlyginti dalį griovimo išlaidų. Parko direkcija nuo pat pradžių prieštaravo šioms statyboms ir kėlė klausimus dėl jų teisėtumo.
Registrų centro duomenimis, šis namas priklauso Linui Patapui.
Padėjo archeologai
„Delfi“ šią istoriją seka nuo pat pradžių.
„Delfi“ tyrimą galite rasti čia.
Kaip jau anksčiau rašė „Delfi“, teismai konstatavo, kad archeologų įmonės pažyma, kuria remiantis išdygo namas Pajūrio regioniniame parke, nebuvo tinkamas buvusios sodybos įrodymas. Po šių teismų sprendimų prasidėjo procesas dėl draustinyje išdygusio namo griovimo.
Kaip rašė „Delfi“, kartu su naujaisiais sklypų savininkais šį pajūrio draustinį atrado ir archeologai. Bet ieško jie ne kultūrinio palikimo, o pradingusių sodybų. Ieškojo ir beveik visuomet rado. Net tose vietose, kur, atrodo, jų niekada nebuvo. Tiesa, kartais surasdavo ne namo pamatus, bet šukę. Taip sklypo savininkai draustinyje įgydavo teisę statyti ištaigingus namus.
Lietuvoje buvo įstatymo spraga, kuri labai naudinga archeologų įmonėms. Įrodyti sodybos faktą kartais užtenka vien tik suradus šukę arba kirvuką. Kol ši spraga buvo, tol gražiausiuose Lietuvos draustiniuose dygo namai.
Kaip jau rašė „Delfi“, į pagalbą pasikvietus įmonę „Statybų archeologija“ prabangus namas išdygo Pajūrio regioniniame take, Šaipių kraštovaizdžio draustinyje esančiame Pajūrio take.
Reikia priminti, kad 2014 metų kovo 5 dieną buvo priimtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo UAB „Bostora“ valdomam 10 ha sklypui nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog buvo sodyba.
Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, remiantis Generalinės prokuratūros prašymu. Viešąjį interesą ginti ėmęsi prokurorai prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad Kultūros paveldo departamentas 2017 m. gruodžio 14 d. raštu informavo Pajūrio regioninio parko direkciją dėl galimo archeologinių tyrimų duomenų klastojimo ir pateikė Mokslinės archeologijos komisijos posėdžio protokolo išvadą.
UAB „Statybų archeologija“ atliktų archeologinių tyrimų atžvilgiu buvo pateiktos labai griežtos išvados. Išvadoje buvo nurodytas galimas duomenų klastojimas, neadekvatus tyrimų rezultatų vertinimas archeologo D. B. atliktoje žemės sklypo 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų atskaitoje.
Viskas prasidėjo nuo to, kad UAB „Bostora“, norėdama gauti statybos leidimą draustinyje, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Ji rėmėsi 2013 m. žvalgomųjų tyrimų medžiaga, kurioje nurodyta, kad šurfuose po velėna 0,2-0,4 metrų gylyje aptiktas iki 20 centimetrų storio XIX-XX a. pradžios kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris neva susidarė buvusio gyvenamojo namo vietoje.
Taip pat įmonė teisme rėmėsi liudytojo paaiškinimais, kad „prie prūdo buvo namas, tvartas, sklepas, daržinė, klėtis“. Tiesa, kaip vėliau paaiškėjo, šiam liudytojui tebuvo 2-3 metukai. O prokurorams susidomėjus jo liudijimais, jam teko atsakinėti ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų klausimus.
2014 m. pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis šiais įrodymais, nors į bylą nebuvo pateikta juridinį faktą patvirtinančių vietovės žemėlapių, pareiškėjos UAB „Bostora“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino. Taip sklypo savininkai gavo teisę draustinyje pastatyti namą ir galiausiai jį pastatė.
Prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą
Tačiau viskas pasikeitė, kai Mokslinė archeologinė komisija prie Kultūros paveldo departamento įvertino 2011 – 2017 m. UAB „Statybų archeologija“ Šaipių kraštovaizdžio draustinyje atliktus archeologinius tyrimus. Ji priėmė išvadą, kad sklype, kuriame dabar jau stovi namas, atliktų archeologinių tyrimų išvada „kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris susidarė buvusios sodybvietės vietoje“ yra nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimo rezultatams.
Gindama viešąjį interesą prokuratūra nurodė, kad D. B. 2013 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaitoje padaryta išvada, kuria rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįsta duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams, todėl tai yra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri tapo žinoma įsiteisėjus 2014 m. kovo 5 d. teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
„Naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, nes esant byloje įrodymams, kurie leidžia abejoti D. B. 2013 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitoje padarytomis išvadomis, tyrimų rezultatų interpretavimu, galėjo būti priimtas visiškai kitas sprendimas – teismo sprendimu negalima būtų nustatyti sodybos statinių buvimo sklype fakto, reikšmingo sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti, todėl šis sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl procesas šioje byloje turi būti atnaujintas“, – teismo prašė prokuratūra.
Generalinė prokuratūra į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2018 m. sausio 2 d. Teismas jos prašymą tenkino.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2021 m. pirmosios instancijos Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje pažymėta, jog sodybos buvimo faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo sodyba. Teismo vertinimu, ši aplinkybė – sodybos buvimo faktas žemės sklype – yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. „Sodybos buvimo faktas, visų pirma, siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu“, – konstatavo teismas.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultūrinio sluoksnio buvimą, neįrodyta, jog šioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu.
Taigi, teismams nenustačius juridinio fakto 2022 m. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos fiziniam asmeniui išduoto statybą Pajūrio regioninio parko teritorijoje leidusio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
Atsižvelgus į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimą, kuriuo buvusios sodybos Karklės kaime juridinis fakto nustatymas pripažintas netekusiu galios, prokurorė Edita Rutkauskaitė kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtų statinių Pajūrio regioninio parko teritorijoje nugriovimo.
Taigi, pirmosios instancijos teismas šį prokurorės reikalavimą tenkino.
Šis tyrimas parengtas dalinai finansuojant Medijų rėmimo fondui.