Vita laidoje pasakojo, kad jos įvaizdis kurį laiką klaidindavo homoseksualias moteris. Esą neretai jos kelyje pasitaikydavo merginų, kurios tikėdavosi su ja susipažinti artimiau.
„Matai, galbūt dabar, kai uždirbu pinigėlį ir galiu nusipirkti drabužėlį. Bet anksčiau, kai gal ne taip gražiai apsirengdavau, mane labai kabindavo lesbietės. Dar kai aš ateinu tokia didelė, su savo 43 batų dydžiu, jos galvoja: „Šita tai dominuos“. Kad merginos ruošiasi kabinti, suprantu labai greitai. Merginos gali pagirti dėl gražių plaukų, pasidžiaugti, kaip gražiai atrodai. O lesbietės komplimentus sako kaip bičai. Mane tai gąsdina. Gąsdina ir kai kabina vaikinai. Nežinau, man nejauku. Vienkiemio efektas. Aš įpratus pati nusikabinti bernus. Man patiko, nuėjau, nusikabinau ir pasiėmiau“, – pareiškė pašnekovė.
Išsiugdyti tvirtą būdą Vitai padėjo tėtis, kuris esą svajojo sulaukti sūnaus. Tačiau viena po kitos Žibaičių šeimoje gimė mergaitės.
„Mane tėvas kaip sūnų augino. Aš ir malkas kapodavau, kraudavau, ir ūkio darbus atlikdavau. Mano tėvas visada norėjo sūnaus, o gimė dvi mergaitės. Dar sesę kaip mergaitę priėmė, o aš jau viskas: būsi vyrukas. Ir augino mane taip. Natūraliai todėl ir atsirado ta stiprybė. Įsivaizduoju, kad daug kam nepatinka tas atšiaurumas. Kaip čia moteris tokia negrakšti? Mane taip užaugino. Aš ūkiškas vaikas iš vienkiemio. Mergaitė, pusiau berniukas“, – aiškino komikė.
Vitos tėtis – stalius. Jis gamina įvairius medinius daiktus, tarp kurių – ir žaislai. Šie daiktai parduodami mugėse, o neseniai Vita sukūrė internetinį puslapį, kuris daugiau pasisekimo sulaukia, kai moteris socialiniuose tinkluose pasidalija šio daugybę metų gyvuojančio šeimos verslo reklama. Vis dėlto taip lengva buvo ne visada.
„Prisimenu, per 2008 metų krizę buvo labai sunku. Vieną mėnesį valgėme tik bulves. Pinigų visiškai nebuvo, tad vežėmės bulves iš močiutės“, – atviravo Vita.
Sunkiai pritapdavo mokykloje
Pašnekovė atviravo, kad jos kietas įvaizdis buvo priežastis, dėl kurios jai buvo sunku susirasti draugių mokykloje.
„Aš nelabai pritapdavau. Iš manęs nesišaipė. Bet aš tiesiog nepritapdavau. Būdavo kažkokios merginų, kurios tarpusavy draugaudavo, grupės. Aš tai prie vienų, tai prie kitų. Bet vis kažką lepteliu, per žiauriai pasakau, pajuokauju ir viskas. Aš niekaip nepagaudavau socialinių normų. Dabar pradėjusi domėtis supratau, kad galbūt turiu lengvą autizmą. Bandysiu tirtis“, – prasitarė Vita.
Moteris pasakojo, kad dėl nevalingų riebių pasisakymų ji kartais negali užmigti naktimis ir save graužia. Dėl nuolatinių išgyvenimų jai net nustatytas nerimo sutrikimas. Komikė pasakoja, kad per humorą stengiasi parodyti žmonėms, jog depresiniai susirgimai nėra priežastis atstumti žmogų.
„Turiu tą ligą ir ji diagnozuota visam laikui. Tai man yra nustatyta mediciniškai ir aš jau trejus metus gydausi vaistais. Vasarą jau gyvenau be vaistų, pasiskelbiau, pasidžiaugiau. Ir po mėnesio vėl viskas grįžo, kritau į žiaurią duobę ir vėl teko grįžti. Bent prie mažesnės dozės nei anksčiau. Kiti pastebi, kad aš vis dingstu iš komedijos ir vėl grįžtu. Būna duobės. Tarkim, du mėnesiai normalūs ir tada trys savaitės duobėje. Su ta depresija taip ir yra. Su vaistais tos duobės nėra tokios gilios. Aš galiu funkcionuoti. Galiu nueiti pasidaryti darbus. Bet rašyti negaliu, negaliu rengti pasirodymų, labai sunkiai atsikeliu iš lovos, sunku ir savimi pasirūpinti. Tačiau bent jau funkcionuoju“, – atviravo Vita.
Ji sakė, kad duobės yra ištikusios ir rengiant pasirodymų turą. „Lipi per save ir važiuoji. Vaistai padeda“, – sakė ji.
Visiškai atsisakė alkoholio
Prieš dvejus metus Vita nusprendė visiškai atsisakyti alkoholio.
„Kadangi pradėjau gerti antidepresantus ir toliau vartojau alkoholį, man negerėjo. Tada psichoterapeutė pasakė, kad jeigu ir toliau gersiu, niekas nepasikeis. Vienas sustiprina, kitas – nuslopina. Ir nebelieka jokio efekto. Tad nuo to laiko nevartoju. Prieš metus buvau atostogų Barbadose, kur gėriau lengvus kokteilius – po vieną-du į dieną. Bet grįžus namo vėl stojau į rėžimą. Labiau noriu išsigydyti depresiją, išsivalyti mintis nei gerti. Bet man visiškai to netrūksta. Nėra jokio noro. Sunkiausia dalis yra atlaikyti kitų spaudimą – daug kas negali patikėti, kad negeri. Praėjo šiek tiek laiko ir visi priprato“, – pasakojo Vita.
Vita Žiba yra „Jaunimo linijos“ ambasadorė. Ji savo kailiu yra įsitikinusi pokalbio svarba, tad kviečia kiekvieną, neatsiginantį juodų minčių, surinkti „Jaunimo linijos“ numerį.
Vis dėlto net ir būdama šios organizacijos dalimi, kartą ji paslydo.
„Ant manęs varė „Discord’e“. Tad aš tiesiog juoko formoj parašiau: „Persipjaukit kirkšnis „Discordo“ kekšės. Gailėjausi vėliau to komentaro. Ir su „Jaunimo linija“ kalbėjomės, kad tai nėra gražu. Tai buvo mano klaida. Pripažįstu, kad negražiai padariau. Kaip ambasadorė, negaliu to daryti“, – sakė Vita.
Pasiteiravus, ar pačiai niekada nebuvo kilę minčių nusižudyti, Vita pripažino, kad kartą yra rašiusi atsisveikinimo laišką.
„Turiu jį iki šiol išsisaugojusi. Buvau keliskart jau arti to. Bet skambinau „Jaunimo linijai“ ir ištraukė. Pirmąkart man buvo 24-eri, o paskui, kai buvo 26-eri. Buvau depresijos duobėje. Ir iš išorės gal kažkas nesisekė. Viskas susidėjo ir galiausiai palūžau. Tada dar nebuvau nuėjusi į terapiją gauti gydymo. Tik atradinėjau, kas man yra negerai. Tu nesupranti, kas vyksta, nori mirti. Buvo vienas momentas, kai pasiėmiau žirkles ir susivariau visą koją. Žiauru… Aš einu ilgą kelią, žinau, kad jis laukia ilgas. Džiaugiuosi, kad yra komedija, kuri leidžia man šiek tiek atsitraukti ir pamatyti, koks absurdas tai yra. Norisi kalbėti apie tai, kad tie, kurie jaučiasi taip pat, žinotų, kad galima išlipti“, – kalbėjo pašnekovė.
Citavo atsisveikinimo laišką
Vita vis dar yra išsaugojusi atsisveikinimo laišką, nes kaskart jį paskaičiusi ji atbaido mintis nuo noro pakelti prieš save ranką.
„[Laiške] atsiprašiau tėvų, nors to ir nepadariau. Parašiau, kad niekas nėra kaltas, aš tiesiog jaučiuosi viduje supuvusi. Ir, atrodo, jog gyvenimas į nieką neina. Man atrodo, kad tai yra ta stotelė, kurioje man reikia išlipti“, – graudindamasi kalbėjo Vita. – Geriau aš kalbėsiu ir nenusižudysiu nei sau pasidarysiu kažką. Prieš keletą mėnesių vėl skaičiau tą laišką. Apsiverkiau ir supratau, kad reikia mylėti save ir dar čia pasilikti“.
Vita prakalbo ir apie pastaruoju laikotarpiu pasirodančias kraupias žinias apie paauglių savižudybes. Jos manymu, įtakos turi aplinkos požiūris.
„Dabar mėgsta sakyti: „Tai visi ta depresija serga“. Tai yra labai žiaurus dalykas, tačiau visi linkę numenkinti. Net ir artimoje aplinkoje dabar dažnai girdžiu: „Ai, visi tom depresijom serga, visi tuos vaistus geria“. Tai tu pasidžiauk, kad gydosi žmogus, kažką daro, nepasiduoda. Nes anksčiau kas būdavo? Užgerdavo. Ir kiek daug vyrų savižudybių įvykdavo. Dėl to, kad tiesiog tylėdavo. O dabar, kai pradėjo kalbėti, visi bando sumenkinti“, – pastebėjo Vita.
Laidoje ji prakalbo ir apie širdies reikalus. Pasiteiravus, ar santykiuose jai svarbus amžius, Vita prasitarė, kad yra draugavusi su 5 metais jaunesniu vaikinu. Tuomet jam buvo vos 19-ka, o jai 24-eri.
„Bare reikėdavo pirkti jam gerti, – juokėsi pašnekovė. – Jis šūdus šneka. Tiesiog žmogus turi mažiau patirties, mažiau pamąstymų, mažiau yra įsigilinęs į save. Na, ir viskas. Tačiau pliusas tas, kad [tokio amžiaus vaikinai] labiau pajėgūs. Aišku, mėtosi, nelabai žino, kur ką daryti“.
Vita ėmė garsiai juoktis sulaukusi klausimo: „Ar tiesa, kad permiegojai su visais „Humoro klubo“ vyrais?“.
„Na, nesusiveda žmonėms smegenyse, kad moteris tiesiog gali pasiekt kažko. Nenori gal priimti tos informacijos, kad aš savo jėgomis, savo talentu galiu dirbti ir pasiekti. Nebūtinai per vyrus. Man nėra pikta. Aš žinau, kaip yra. Viskas gerai, kai suabejoja mano humoro jausmu. Nes aš irgi šituo abejoju. - nusijuokė Vita ir prisipažino, kad jau kurį laiką jos širdis - užimta. „Dabartinis bičas, kurį nusikabinau, labai gražus, protingas, uždirba. Svarbiausia, kad turi darbą. Nes mano du buvę neturėjo, aš išlaikiau. Nes aš bachuras esu, supranti. Dirbant su terapija pakilo mano pačios savivertė. Jaučiuosi verta geresnio žmogaus šalia. Tai ir atsirado toks“.
| Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |
