Tikimasi surinkti mažiau nei per pirmą akciją
„Dabar iš tiesų kovoja dronai prieš dronus, antidronai – prieš dronus ir tai yra nesibaigiantis procesas. Kai tu nuperki dešimt dronų, supranti, kad viena diena – ir jų gali nebelikti. Dronas, kuris kainuoja kelis tūkstančius ar keliasdešimt tūkstančių eurų, priešui gali padaryti žalos už kelis šimtus tūkstančių. Už milijoną eurų, jeigu šiek tiek pasiseka. Taigi pinigų vertė yra neišmatuojama, lyginant su kitais dalykais, kurie reikalingi mūšio lauke“, – laidoje „Delfi diena“ transliuotame reportaže kalbėjo A. Tapinas.
Kalbėdamas apie šių metų lūkesčius, jis patikino, kad reikalinga finansinė parama Ukrainai yra nenusakoma, tačiau išlieka realistas.
„Turbūt nebereikia orientuotis į keliolika milijonų, kurie buvo surinkti per pirmą „Radarom!“ akciją. Aš pasakysiu savo optimistinį skaičių – tai yra penki milijonai. Tai yra pakankamai realus dalykas“, – sakė vienas iš akcijos organizatorių.
Kokius lietuvių dronus naudoja?
A. Tapino tikinimu, bendru sprendimu buvo nutarta, kad trečioji akcija „Radarom!“ bus skirta būtent dronams. O jų, kurie keliaus Ukrainos kariams, yra pačių įvairiausių: nuo mažiausių, telpančių į ranką, iki tokių, kurie primena nedidelį lėktuvą. Artėjant akcijai „Radarom!“, organizatoriai pristatė, kokius Lietuvos gamintojų dronus ir antidronus Ukrainos kariai naudoja mūšio lauke. Kiekvienas jų pasižymi išskirtinėmis galimybėmis ir savybėmis, kurios ypač reikalingos, kovojant prieš Rusijos invaziją.
Pavyzdžiui, mažas, nano klasės dronas, pavadinimu „Angry Birds“, gali ne tik atlikti artimos žvalgybos užduotis, bet ir pašalinti priešo gyvąją jėgą. Kovinio komplekto, į kurį įeina minėtas dronas, speciali kuprinė, valdymo pultai ir pilotų apmokymas siekia net 60 tūkst. eurų.
Tuo tarpu 700 eurų kainuojantis dronas „Shpak“, kuris vis tobulinamas ir Ukrainos kariams pasitarnauja daugiau nei metus, skirtas nuo dviejų iki penkių kilogramų sprogstamąjį užtaisą nunešti tiesiai į priešui labiausiai skaudamą vietą. Taigi jis gali sunaikinti tiek gyvąją jėgą, tiek techniką.
Į didžiųjų kategoriją patenkantis lietuvių pagamintas dronas, kuris buvo pristatytas specialiame renginyje, ne tik atlieka daugybę funkciją, bet ir turi ypatingą savybę – jis gaminamas iš tokios medžiagos, kuri yra nematoma radarams.
Du trečdaliai akcijos metu „Radarom“ surinktų lėšų bus skirta Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, o likęs trečdalis – Ukrainoje pagamintai įrangai pirkti. Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 682 007 eurus.
Paramos akcija vyksta iki vasario 24 dienos.
Per dvi ankstesnes akcijas šalies verslai ir gyventojai iš viso suaukojo 22,8 mln. eurų. Už juos nupirkta 17 radarų, 69 antidronai, 4 specialios transporto priemonės mobiliems radarams, 1141 saugaus kario komplektas.
Prie LRT inicijuotos paramos akcijos „Radarom!“ šiemet jungiasi ir „Delfi“ iniciatyva „Saugu“, kuri padės skleisti žinią apie paramos karo alinamai šaliai rinkimą, kad Ukrainą pasiektų itin reikalingi dronai ir antidronai.
Daugiau apie Lietuvos gamintojų Ukrainos kariams teikiamų dronų galimybes ir jų išskirtinumą galite išgirsti „Delfi“ parengtame reportaže.
