„Pasiektas principinis sutarimas su EIB, kuris yra viešojo sektoriaus atstovas ir kurio savininkai yra visos Europos Sąjungos šalys, kad jis dalyvaus Rūdninkų miestelio statybų projekte milžiniškame viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Ką tai reiškia (…) paprastai – lizingas, mes lizingu pasistatytume (Rūdninkų – ELTA) karinį miestelį“, – LRT radijui trečiadienį sakė R. Šadžius.
Pasak politiko, Lietuva iki šiol nėra vykdžiusi tokio dydžio ir apimties statybos projektų per tokį trumpą laiką.
„Be abejo, pinigų jis (EIB – ELTA) užtikrins, ne šimtaprocentinį, be abejo, finansavimą (…) – reikia pritraukti ir privačius kreditinius išteklius, bet jis didelę dalį yra pasiryžęs finansuoti pats“, – kalbėjo finansų ministras.
Skelbta, kad Rūdninkų karinio miestelio projektas kainuos kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Pasiektas principinis sutarimas su EIB, kuris yra viešojo sektoriaus atstovas ir kurio savininkai yra visos Europos Sąjungos šalys, kad jis dalyvaus Rūdninkų miestelio statybų projekte milžiniškame viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu.
Anot R. Šadžiaus, EIB prisidės „konstruojant“ viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės schemą, kuriant naujus projektui reikalingus juridinius asmenis, nemokamai konsultuos. EIB dalyvavimas Rūdninkų karinio miestelio statybose užtikrins ir didesnį projekto skaidrumą.
„EIB, be to, savo finansuojamiems projektams užtikrina tą „kokybės antspaudą“, kuris leidžia pigiau pritraukti kreditinius išteklius ir iš privataus sektoriaus“, – pridūrė ministras.
Investicijomis Lietuvoje domisi ir kitos tarptautinės finansinės institucijos, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
„ERPB yra tarptautinis ir labai plataus masto tarptautinis bankas – tarp jo akcininkų yra ir viena šalis, kuri nebūtų linkusi pritarti skolinimui ar kažkokiam finansavimui gynybos projektą kurioje nors NATO šalyje. Tačiau su ERPB yra šnekama, kad galima būtų išplėsti jų ir techninę paramą, ir atitinkamai finansinę paramą tiems kapitalo rinkos projektams, kurie Lietuvoje įgyvendinami ir kurie paskatintų bendrą ekonomikos augimą“, – teigė R. Šadžius.
Jo teigimu, Rūdninkų karinis miestelis – pirmasis toks karinės infrastruktūros objektas, kuriam EIB ketina skirti finansavimą. Bankas, pasak ministro, svarsto apie investicijas į dar bent 10 tokių investicinių projektų visos Europos Sąjungos (ES) mastu.
Kaip sakė buvusi finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, EIB paskola bus suteikta daug palankesnėmis sąlygomis – mažesnėmis palūkanomis ir ilgesniam laikotarpiui – nei galėtų pasiskolinti Lietuvos valstybė.
Pasak R. Bilkštytės, EIB turi trijų „A“ kredito reitingo patikimumo kriterijų, kai Lietuva – tik vienos „A“.
„Tikrai sveikintina iniciatyva ieškoti finansinių resursų Europoje. (…) Pritraukti lėšas iš EIB tikrai labai naudinga būtų, vien dėl to, kad skolinimosi kreditą EIB turi žymiai patikimesnį vertinimą nei Lietuvos valstybė“, – LRT radijui tikino finansų ekspertė.
Anot R. Bilkštytės, EIB indėlis į Rūdninkų karinio miestelio projektą didins ir privačių investuotojų pritraukimą, atitinkamai – ir pelno mokesčio surinkimą.
„Statant privačios-viešos partnerystės pagrindu – (…) jeigu viešos partnerystės finansavimą užtikrintų EIB, tai privačios partnerystės vis tiek dar būtų pritraukta ir valstybė liktų skolina investuotojams tam tikrą ilgą laiką. Tas pelningumas galbūt ir gali būti skaičiuojamas, kad, jeigu valstybė užtikrina gynybos poreikį, tai gali būti (projektas – ELTA) patrauklesnis ir kitam verslui vystyti ir kitiems investuotojams“, – pažymėjo buvusi finansų viceministrė.
Kaip antradienį jau sakė premjeras Gintautas Paluckas, EIB į Lietuvos infrastruktūros projektus yra pasiruošęs investuoti 2-3 mlrd. eurų.
Tokiu būdu būtų „atlaisvintos“ biudžeto lėšos, kurias Lietuva investuotų į ginkluotės įsigijimus, nes EIB ir kitos Europos finansinės institucijos skolinti tiesiogiai gynybos reikmėms negali.
Rūdninkų kariniame miestelyje jau pernai gruodį pradėti fiziniai statybų parengiamieji darbai. Infrastruktūros valdymo agentūra su „EIKOS statyba“ sutartį dėl Rūdninkų karinio miestelio projektavimo ir statybų pirmojo etapo pasirašė pernai rugpjūtį.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.