Premjeras Gintautas Paluckas nemato čia jokios problemos. Sudaręs specialią grupę, kuri rengs kovos su antisemitizmu, ksenofobija ar bet kokios kitos formos nesantaikos kurstymu ir žydų gyvenimo puoselėjimo veiksmų plano projektą, premjeras toliau nuosekliai ir atkakliai gina „Aušros“ pirmininką. Ir, regis, gins iki paskutinio kraujo lašo.
Jis aiškina: „Ateis laikas, kai reikės sudėti balsus. Tada ir pažiūrėsime, kas sudės tuos balsus ant stalo. Ar tie, kurie gražiai kalba, ar tie, kurie daug samprotauja, laksto, prisišneka, bet užtat ateina ir subalsuoja už tai, kas yra naudinga Lietuvos žmonėms.“ Kitaip tariant, jei aš turiu antisemitinės jėgos balsus savo programai, tai ir gerai.
Bet čia ne tik matematika.
Premjeras dažnai stebisi, kodėl kalbėjimas yra svarbesnis už darymą. G. Paluckas nesuvokia, kad politikoje kalbėjimas – viena iš darymo formų. Dažnai – pagrindinė. Nuo politinio kalbėjimo priklauso politinės realybės, kurioje esti visi piliečiai, laukas. Piliečių supratimas ir sutelkimas sprendimams įgyvendinti. Ypač dabar. Ir ypač turint omenyje tą aplinkybę, kad viešąją nuomonę, deja, neretai formuoja ne tiesa, o netiesa ir pramanai.
Pasak G. Palucko, „Aušros“ pirmininkas tik „užpildo vakuumą tos informacijos, kurios visuomenei reikia“. Jei išsprūsta etikos ribas peržengiantys žodžiai, iškraipomi pasakyti, išsakomos pažiūros, kurias mūsų Konstitucija draudžia ir kurios nėra ginamos pagal saviraiškos teisę, manipuliuojama skaičiais, skleidžiama rusiško stiliaus antiukrainietiška propaganda, bet tai netrukdo Vyriausybės programos įgyvendinimui, tai ir nieko tokio. Tiesiog toks keistokas, mums neįprastas, įtakos neturintis informacijos pateikimas.
Deja, toks supratimas kelia klausimų premjerui, ar jis iš tikrųjų įsipareigojęs demokratinių vertybių sklaidai ir kovai už jas?
Politikoje svarbiau ne kalbėjimas, o darymas, dar sako premjeras. Taip suvokdamas politiką, pats G. Paluckas gali ir nekreipti dėmesio į tai, ką pats sako. Ar tai būtų tezė apie saugiausią Lietuvą, kai dramatiškai keičiasi pasaulėtvarka, ar interpretacijos, esą Valstybės Gynybos Tarybos sprendimai dėl 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybos reikmėms – tik rekomendaciniai, ar pasakojimas apie atvežtinus iš JAV fabrikus, kai fabrikai keliasi į Ameriką, ar ironiškos pastabos apie kalbų apie mokesčių didinimą keistumą, nes mokesčiai nebus didinami.
Jau buvo išsakytų kritikų apie premjero užsienio politikos supratimą. Nesikartosime. Juk svarbu, ne ką šneki, o ką darai.
G. Paluckas buvo Davose. Pasimatė su vietnamiečiu ir kosoviečiu. Pakalbėjo telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi, nors galėjo gyvai. Briuselyje susitiko su keletu giminingų partijų vadovų. Štai iš esmės ir viskas.
Premjeras, veikiausiai, sakytų, kad buvo svarbesnių darbų. Pavyzdžiui, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planas. Bet tol, kol jis buvo ruošiamas, padėtis dramatiškai pasikeitė. Strateginė to plano kryptis – orientacija į vadinamąją gerovės valstybę – jau nebeatitinka tikrovės, kurioje pradėjome gyventi. Nes šiandien klausimas toks – ar išliksime valstybe?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
