Susideda iš kelių būklių
„Metabolinis sindromas yra tam tikrų būklių visuma, kurios didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, patirti insultą, infarktą. Šiam sindromui priskiriamas nutukimas, dažniausiai pilvinis, cholesterolio pokyčiai – kai yra daug „blogojo“ cholesterolio ir daug riebalų kraujyje; cukraus kiekio padidėjimas kraujyje; aukštas kraujospūdis ir dažnai šalia to eina kepenų pažeidimas, suriebėjimas ir lėtinis uždegimas bei padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje“, – vardijo šeimos gydytojas V. Morozovas.
Paklaustas, į ką dėmesį turėtų atkreipti žmogus, kada reikėtų susirūpinti dėl metabolinio sindromo tikimybės, gydytojas V. Morozovas teigė, kad patiems nusistatinėti diagnozių nereikia, bet, „jeigu žmogus pradeda rūpintis savo svoriu ir pergyventi, ar nėra nutukęs, tai jau yra labai gerai.“
Tačiau pridūrė, kad kiekvienas jo įvardytas rizikos veiksnys pats savaime labai didina rimtų sveikatos problemų riziką ir nurodo, kad, jeigu susiduriama su bent vienu jų: aukštu kraujo spaudimu, nutukimu, svyruojančiu cukraus kiekiu kraujyje, aukštu cholesteroliu, rizika yra ir čia jau būtina susirūpinti bei imtis priemonių.
„O gydytojui į tokį pacientą reikia kreipti daugiau dėmesio, nes jis atitinkamai turi didesnę riziką labai greitai palikti šį pasaulį dėl širdies ir kraujagyslių ligų arba tapti labai brangiu, įkyriu ir sunkiai gydomu pacientu dėl visų komplikacijų“, – pridūrė V. Morozovas.
Lėtinis nuovargis ir onkologinės ligos
Kalbėdamas apie sveikatą ir metabolinio sindromo padarinius, šeimos gydytojas išskyrė du aspektus – prastėjančią gyvenimo kokybę ir didesnę onkologinių ligų riziką:
„Širdies ir kraujagyslių ligos yra gal labiausiai paviršiuje esantis dalykas. Bet mes turime ir kitų būklių, pavyzdžiui, diabetą. Nors tiesiogiai nuo jo nemiršti, jo komplikacijos lemia labai prastą gyvenimo kokybę ir labai daug problemų visiems – tiek pacientui, tiek aplinkiniams.
Didelis cukraus ir šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, nutukimas sukelia lėtinį uždegimą, o tai blogina mūsų bendrą savijautą, jaučiamės nuolat pavargę. Drąsiai galima teigti, kad metabolinis sindromas yra viena lėtinio nuovargio priežasčių. Toks pacientas visada bus pavargęs, jis niekada neturės jėgų, jam bus labai sunku laikytis kažkokio režimo, fizinio krūvio. Jo gyvenimo kokybė labai prastės.
Taip pat esant lėtinio uždegimo fonui labai didėja vėžinio susirgimo rizika. Ji nėra tokia didelė, kaip rizika patirti insultą ar infarktą, bet smarkiai viršija bendrą populiacinę.
Taigi metabolinis sindromas nėra tik apie kraujospūdį, insultą, infarktą. Infarktą mes jau labai gerai mokame gydyti, insulto dar šiek tiek visi bijo, bet kraujospūdžio nebijo niekas, cholesterolio niekas nenori gydyti, o diabetas dažniausiai yra puiki pasiteisinimo priemonė, kodėl žmogus nutukęs.“
Tingus gyvenimas, stresas ir lytiniai hormonai
Įvairūs tyrimai rodo, kad metabolinis sindromas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau, gydytojo V. Morozovo teigimu, pacientų amžius jaunėja, o tai lemia anksčiau įvardytos priežastys, kurias, pasak gydytojo, kad ir kaip būtų paradoksalu, paskatina geras gyvenimas, taip pat ir stresas:
„Metabolinis sindromas atsiranda iš gero, tingaus gyvenimo ir per didelio streso. Geras, tingus gyvenimas mums duoda daug nereikalingų, nekokybiškų kalorijų, nes vis dar nemokame maitintis, sugebame daugiau pavalgyti. Per daug vartojama alkoholio ir dažnai randama labai daug pasiteisinimų, kodėl tai daroma.
Taip pat yra labai mažas fizinis krūvis: tampame tingesni, vis daugiau dirbame protinį darbą, tai leidžia daugiau sėdėti namuose, mažiau judėti. Tikrai ne vienas pacientas, pasirodo, apčiuopiamą fizinį krūvį ar ilgesnį pasivaikščiojimą yra turėjęs prieš pusę metų ar metus.
Kita priežasties pusė yra stresas, nemiga. Beje, geras gyvenimas irgi lemia daugiau streso: prisiimame paskolų, įsivaizduojame, kad turime atitikti kažkokį įvaizdį, kaip sakė mano mėgstamas Chuckas Palahniukas, dirbame nekenčiamą darbą tam, kad prisipirktume mums nereikalingų daiktų, jog galėtume padaryti įspūdį žmonėms, kurie mums neįdomūs. Ir karo, atrodo, pas mus nėra, bet streso iš tikrųjų užtenka. Prisideda dar nemiga ir visi šie dalykai lemia metabolinį sindromą.“
V. Morozovo teigimu, yra dar viena problema, su kuria siejamas metabolinis sindromas, – tai ankstyvas lytinių hormonų praradimas: „Moterims tai yra ankstyva menopauzė, vyrams – ankstyva andropauzė. Moterims šioje vietoje įtakos turi daug dalykų, vyrams – fizinis krūvis ir raumens masė. Todėl vyrams, kurie anksti nustoja daug judėti, tikrai mažėja testosterono ir, jeigu riebalų yra daugiau nei raumens, jiems andropauzė – lytinių hormonų normalios koncentracijos praradimas – gresia kur kas anksčiau.“
Išskyrė Viduržemio jūros regioną ir JAV
2022 m. „ScienceDirect“ paskelbė tyrimą – pirmąją metaanalizę apie metabolinio sindromo paplitimą bendroje pasaulio suaugusiųjų populiacijoje, kuris parodė, kad metabolinis sindromas paplitęs visame pasaulyje. Į tyrimą buvo įtraukti 1129 paplitimo duomenys (daugiau kaip 28 mln. dalyvių; atliekant jį buvo remiamasi 1990–2018 m. paskelbtais tyrimais). Bendras metabolinio sindromo paplitimas svyravo nuo 12,5 proc. iki 31,4 proc.
Paplitimas buvo gerokai didesnis rytiniame Viduržemio jūros regione ir Amerikoje (Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto 2022 m. duomenimis, metabolinį sindromą JAV turėjo maždaug 1 iš 3 suaugusiųjų) ir didėjo priklausomai nuo šalies pajamų lygio.
Etniškai specifinis centrinis (kitaip dar – pilvinis) nutukimas buvo paplitęs 45,1 proc., aukštas kraujo spaudimas – 42,6 proc., padidėjęs cholesterolis – 40,2 proc., trigliceridų (riebalai, kurių dalis cirkuliuoja kraujyje, jeigu jų per daug – didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis) koncentracija serume – 28,9 proc., gliukozės kiekis plazmoje nevalgius – 24,5 proc.
Šis tyrimas atskleidė, kad metabolinis sindromas ir su juo susiję kardiometaboliniai komponentai yra labai paplitę visame pasaulyje ir ragino imtis agresyvesnių visuomenės sveikatos intervencijų šioms būklėms spręsti.
V. Morozovas metabolinį sindromą vadina Vakarų pasaulio bėda. Tai yra didžiulė problema JAV, o kadangi mes, pasak gydytojo, daug ką perimame iš JAV savo vartotojiškumu, tad tiek, kiek yra nutukimo atvejų pas mus, V. Morozovo manymu, tiek yra ir metabolinio sindromo.
Metabolinio sindromo diagnostika
Metabolinis sindromas, kaip sakė šeimos gydytojas, yra diagnozuojamas suradus tam tikrą rizikos veiksnių skaičių: „Tai yra kelios klasifikacijos, kurios nurodo, kad reikia surinkti, pavyzdžiui, 4 iš 5 ar 5 iš 6 kritinių punktų ir jau galime pasakyti, kad turime metabolinį sindromą.
Aišku, jeigu pacientas, pavyzdžiui, jau yra ir nutukęs, aukštas cukraus, cholesterolio kiekis kraujyje, suriebėjusios kepenys, bet vis dar nepadidėję riebalai kraujyje arba vis dar laikosi normalus spaudimas, kitaip sakant, trūksta vieno iš kriterijų, negalime sakyti, kad nieko neatsitiko, metabolinio sindromo jums nėra.
Nes jis tikrai gresia ir tai, kad mes šiandien nesurenkame visų reikiamų punktų, nereiškia, kad jis dar neturi visos rizikos. Vienareikšmiškai jis ją turi ir galvoti apie gyvensenos keitimą arba apie medikamentinį gydymą jau reikia.“
Nuspręsti dėl gydymo – ne visada paprasta
Paklaustas apie metabolinio sindromo gydymą, V. Morozovas sakė, kad šis nėra toks paprastas. Visų pirma jį apsunkina tai, kad metabolinis sindromas, kaip diagnozė, neturi vieno specifinio kodo: „Jeigu į paciento gydymą žiūrėtume biurokratiškai, labai dažnas atvejis – nėra diagnozės, nėra ir gydymo.
Pavyzdžiui, matome, kad pacientas turi insulino egzistenciją, smarkiai padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, bet jis dar nėra toks, kad jau pasiektų diabeto lygį. Bet riziką susirgti diabetu jis turi, tik klausimas, jeigu nieko nedarys, kada susirgs – už pusės ar už penkerių metų.
Čia vienareikšmiškai reikia imtis gyvensenos korekcijos, bet būna atvejų, kai pacientas jau bandė to imtis arba jam nepavyksta to daryti ir tada atsiranda ginčas tarp kolegų, kurie niekaip negali apsispręsti, ar tokį pacientą jau reikia gydyti medikamentiškai ar ne. Ar mes jam galime skirti vaistų, mažinančių, pavyzdžiui, cukraus kiekį kraujyje, nors jis dar neturi diabeto, bet visiems aišku, kad jis jį turės.
Taigi čia irgi nėra iki galo aišku. Sakyčiau, pusę kolegų teigia, kad per vėlai pradedame gydyti, kita pusė sako, kad gydyti reikia tik esamą diagnozę, o jos apčiuopiamos – metabolinio sindromo – pacientas neturi.“
V. Morozovo teigimu, tas sunkiai įgyvendinamas gyvensenos keitimas yra tai, ką visi esame girdėję: nustoti valgyti, pradėti judėti, mesti žalingus įpročius – vartoti alkoholį, rūkyti, nestresuoti, miegoti, laikytis dietos:
„Kadangi šis gydytojų pasiūlymas „mažiau valgyti, daugiau judėti“ turbūt jau daug kam stovi gerklėje, tikrai yra žmonių, kurie net nesistengia to daryti. Bet yra tokių, kurie bando ir jiems niekaip nepavyksta. Manau, kad tai antrai grupei jau būtina vienokia ar kitokia gydytojo pagalba, nei tik pasiūlymas mažiau valgyti ir daugiau judėti.“
Šeimos gydytojas turėtų skirti daugiau dėmesio
Šeimos gydytojas V. Morozovas, kalbėdamas apie metabolinio sindromo gydymą, pacientą įvardijo kaip multidisciplininį ir teigė, kad būtent šeimos gydytojas čia turėtų būti tas, kuris atidžiau viską įvertina:
„Pacientas yra multidisciplininis ir šitoj vietoj pasireiškia įprotis išsiųsti jį pas ką nors kitą. Tarkime, tau reikia mesti svorį, nueik pas dietologą. Tau reikia sutvarkyti cholesterolį, nueik pas kardiologą. Tu daug stresuoji, nueik pas psichologą ir t. t.
Šeimos gydytojas yra tas, kuris turbūt turėtų viską apžvelgti, įvertinti, peržiūrėti gydymą ir pasižiūrėti, ko trūksta pacientui, nes jis mato visą tą kompleksinį paveikslą. Pavyzdžiui, kardiologas iš savo pusės gali matyti padidėjusį spaudimą ir padidėjusį cholesterolį, bet visiškai nenutuokti apie kepenų suriebėjimą, šlapimo pūslės rūgšties koncentraciją, nepagalvoti apie nutukimą, ir atvirkščiai.
Labai dažnai metabolinis sindromas slepiasi po kraujospūdžiu, nutukimo ar diabeto diagnoze, apie jį galime pagalvoti ir padarę kepenų echoskopiją. Vienas rodiklių, kad jau reikėtų susimąstyti, yra kepenų suriebėjimas arba netgi dėl suriebėjimo jau atsiradęs uždegimas.
Tad manau, kad šioje vietoje būtent viena tų būklių – metabolinis sindromas – yra ta, kur šeimos gydytojo vaidmuo turėtų būti peržiūrėtas netgi turbūt valstybiniu mastu, kad būtų daugiau įtakos. Nes kartais tavo įsikišimas ir vienokio ar kitokio vaisto paskyrimas arba tam tikros rekomendacijos lemia kur kas daugiau nei siuntimo parašymas nueiti pas kažką kitą.“
