„Pacientas, kuriam yra sudilęs arba pradėjęs dilti kelio sąnarys, sąnario keitimo operacijai yra per jaunas maždaug iki 60-65 m. Yra nemažai kitų būdų, kaip chirurginiu arba nechirurginiu būdu galima išspręsti problemą, – sako gydytojas. – Kelio sąnarys, kaip taisyklė, dyla vidinėje pusėje – jei yra normali kaulinė anatomija. Dėl ko taip nutinka jaunesnio amžiaus pacientams? Priežasčių gali būti labai daug, bet dažniausiai pasitaikančios – buvusios ar esamos traumos, anksčiau atliktos operacijos, kojų ašies deformacijos, sisteminės ligos, taip pat didelis KMI, t.y. pacientas turi antsvorį. Kelio sąnarys gali imti dėvėtis greičiau ir tiems žmonėms, kurie darbe patiria didesnį fizinį krūvį, kelio sąnario perkrovimą, taip nutinka ir daliai sportininkų ar aktyviai sportuojančių žmonių. Vis dėlto dažniausiai reabilitacinis gydymas, raumenų balanso gerinimas, geras raumenų balansas pagerina savijautą ir atitolina kelio sąnario dilimą.“
Jeigu pacientas turi antsvorį, visada rekomenduojama kreiptis į dietologą, subalansuoti mitybą.
„Į žmogaus kasdienybę įtraukiame sportą, akcentuojame raumenų darbo gerinimą, nes tai – kertiniai dalykai. Žmogus gali turėti ir daugiau svorio, bet jei raumenų masė yra didesnė, jo kūnas dirba ganėtinai kokybiškai. Svarbu suprasti, kad didelis antsvoris apkrauna kojų sąnarius“, – tikina specialistas.
Genetika, kalbant apie kelio sąnario dilimo priežastis, anot A. Sipavičiaus, neabejotinai vaidina savo vaidmenį, tačiau kol kas praktiniam pritaikymui artrozės profilaktikai, diagnostikai ir gydymui yra tyrimų stadijoje.
Simptomai, padedantys atpažinti, kad kelio sąnarys ėmė dilti
Apie tai, kad kelio sąnarys ėmė dilti arba sudilo, signalizuoja ne vienas pojūtis. Vieni pagrindinių, dažniausiai pasitaikančių simptomų – tai skausmas, patinimas, judesio amplitudės sumažėjimas, kai pacientas negali pilnai ištiesti arba sulenkti kelio sąnario. Skausmas, anot gydytojo, dažniausiai juntamas fizinio aktyvumo metu – vaikštant, lipant laiptais, sportuojant. Vėliau skaudėti kelio sąnarį ima ir ramybės metu – maudimas neleidžia miegoti, yra juntamas keičiant kūno padėtį.
„Kaip taisyklė, pacientai į gydytoją kreipiasi tada, kai pajunta skausmą. Bandome išsiaiškinti priežastis – tai labai svarbu. Gal pacientas neseniai patyrė traumą, o gal skausmas auga palaipsniui jau kurį laiką ir gyventi darosi nebepatogu. Jeigu pacientas kreipiasi į mus, bet nejaučia simptomų – net ir atlikę tyrimus ir matydami kažkokius pakitimus nedarome didelių intervencijų. Nebent tai susiję su ženklesnėmis deformacijomis arba prognozėmis, kad ilgainiui tai gali paveikti sąnario dilimą“, – tikina A. Sipavičius.
Gydymas priklauso nuo individualios paciento situacijos
Prieš paskiriant gydymą ir išsiaiškinant galimybes, ką galima padaryti, pirmiausiai reikia rentgenologinio ištyrimo, sako pašnekovas.
„Pirmiausia pacientą apžiūrime, pasižiūrime, kaip juda kelio sąnarys, kurios kelio sąnario vietos skausmingos, koks jų ribotumas, paprašome, kad pacientas pavaikščiotų. Atkreipiame dėmesį ir į kitas struktūras. Kitas žingsnis – padarome rentgeno tyrimą, kad pamatytume tikrąją kelio sąnario būklę. Tai padeda orientuotis skiriant gydymą, – teigia specialistas. – Jei kalbėtume apie kojos ašį, kartais vizualiai matome nuokrypius. Vis dėlto kaulų deformacijos, kokio kaulo sąskaita yra deformacija, matyti negalime.
Tokiu atveju darome viso kojos ilgio rentgenogramą. Tada matuojame, ar pakitimai yra normos ribose – pagal tai galime spręsti ar galime atlikti intervenciją, kokią intervenciją galime atlikti ir ar jos reikia.“
Kitas labai naudingas ir svarbus tyrimas, dažnai atliekamas besikreipiantiems pacientams – magnetinio rezonanso tomografija. Jis, pasak A. Sipavičiaus, labai vertingas vertinant minkštąsias kelio sąnario struktūras – kremzlę, meniskus, raiščius.
„Atlikus šį tyrimų derinį susitinkame su pacientu aptarti rezultatų. Pabandome paciento problemas spręsti chirurginiu arba ne chirurginiu būdu. Žinoma, iš pradžių bandome gydyti ne chirurginiu būdu, nors, žinoma, tai tinka ne visose situacijose, – sako ortopedas-traumatologas. – Įprastai pradedame nuo reabilitacinio gydymo, nuskausminamųjų. Jeigu šis būdas ir ne visada būna 100 proc. sėkmingas ir nepadeda pacientui pilnai pasveikti, vis tiek turime naudą – pacientas turi geriau judantį sąnarį, geriau funkcionuojančius raumenis, o jei prireikia chirurginės intervencijos ir mes ją atliekame, jos veikimas ir atsistatymas būna spartesnis ir kokybiškesnis. Tai lyg savotiški namų darbai prieš operaciją.“
Operacijų, anot gydytojo, gali būti daug – pacientui gali būti atliekama menisko, kryžminių raiščių, kremzlės, kaulų ašies keitimo operacijos. Spektras – nemažas, kiekvienas pacientas vertinamas individualiai. Kartais, sako A. Sipavičius, prireikia ir kelių operacijų.
Ar pacientas po operacijos galės gyventi pilnavertiškai?
Gydytojas tvirtina, kad kiekvieną kartą turi vieną vienintelį tikslą – grąžinti pacientams galimybę nejausti skausmo ir užsiimti mėgstama veikla, sportu. A.Sipavičius pabrėžia – čia labai svarbus ir paciento supratimas, kuo operacija gali padėti. Svarbu įvertinti lūkesčius ir gauti tvirtą paciento sutikimą atlikti ją.
„Vis tik pagrindinė žinutė, kalbant apie kelio sąnario dilimą ir jo gydymą, yra tokia – mes niekada nesakome, kad mes galime išoperuoti skausmą. Mes galime išoperuoti priežastį, o tų priežasčių yra daug. Jas reikia tirti ir jų ieškoti tiesioginių konsultacijų su pacientų metu“, – sako gydytojas.
