Negailėkite laiko
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos direktorės Romos Survilienės teigimu, jei žmogus jaučiasi sutrikęs ir visiškai neįsivaizduoja, ką daryti su turimais paveikslais, jam praverstų specialisto pagalba. "Meno galerijų yra daug, jose dirbantys žmonės tikrai neatsisakytų padėti, - kalba ji. - Patarimų dėl meno kūrinių galėtų duoti ir interjero dizaineris ar architektas".
Tačiau, Survilienės nuomone, geriausia pasikliauti savimi. "Juk tai jūsų namai, tad ir puoškite juos taip, kaip patinka. Siena gali tapti jūsų kūrimu. Jei nepagailėsite laiko ir išmėginsite įvairius paveikslų kabinimo variantus, tikrai rasite geriausiąjį". Ieškantiems geriausio varianto galbūt padės paprastos taisyklės, kurių laikosi muziejų ir galerijų darbuotojai, kabindami paveikslus viešuosiuose objektuose.
Lygiuokite pagal kraštines
"Muziejuje ar galerijoje kabinant paveikslus laikomasi tam tikros sistemos,- teigia ponia Roma. - Paprasčiausias būdas - ant sienos simetriškai išdėstyti vienodo formato darbus. Numačius tinkamą aukštį, sukuriama griežta simetriška kompozicija".
Jei vienas iš kūrinių yra ypač didelio formato, jis ir taps mažosios ekspozicijos centru. Mažesni paveikslai rikiuosis aplink jį. Geriausia juos lygiuoti ties žemutine didžiojo kūrinio kraštine. Didesnio formato kūriniui parenkama gerai apšviesta ir kuo tuštesnė siena, nes kuo didesnis darbas, tuo daugiau erdvės jis reikalauja.
"Jei namuose susikaupė nemaža kolekcija įvairaus dydžio darbų, pamėginkite juos sulygiuoti, - siūlo galerijos direktorė. - Muziejinėse ekspozicijose paveikslai paprastai sulygiuoja-mi pagal apatinę rėmo kraštinę. Jūs galite lygiuoti ir pagal apatinę, ir pagal viršutinę liniją. Jei darbų tikrai daug, reikėtų išvesti vidurio liniją (maždaug akių lygyje) ir vieną grupę paveikslų sulygiuoti pagal apatinę rėmo kraštinę (virš išvestos linijos), o kitą grupę - pagal viršutinę rėmo kraštinę (žemiau išvestos linijos)".
Kabinkite ant virvučių
Anot pašnekovės, prieš kabinant paveikslus ant sienos patogiausia įvairias jų kombinacijas formuoti išdėsčius ant grindų. "Sienoje reikia gręžti skylutes, todėl čia ne vieta eksperimentams, - aiškina Survilienė. - Pirmiausia sudėliokite "dėlionę" ant grindų, ir tik tada perkelkite ją ant sienos". Beje, grąžtas ir vinys nėra būtini paveikslų kabinimo proceso palydovai. "Lubų ir sienos sandūroje galima įtaisyti specialius bėgelius, nuo kurių nuleidžiamas vos įžiūrimas valas ir pakabinami paveikslai, - pasakoja galerijos vadovė. - Esminis tokios kompozicijos pranašumas - kad ją galima lengvai keisti. Paveikslą galima pakelti aukščiau, nuleisti žemiau, sukeisti vietomis. Skylučių sienoje nėra, taigi jos "neįpareigoja" tvirtai laikytis tos pačios kompozicijos. Labai svarbu, kad ji nepabostų, nes niekieno nebe-pastebimas paveikslas yra miręs paveikslas".
Kitas paveikslų eksponavimo būdas - sustatyti juos ant ilgos siauros lentynėlės, pakabintos ant sienos. Tuomet kompoziciją irgi labai lengva keisti.
Išradingiesiems muziejininkai siūlo pasinaudoti virvutėmis ar kaspinais: nuleidus prie kambario interjero derantį dailų kaspiną, ant jo galima vertikaliai sukabinti panašaus formato paveikslus.
Atsižvelkite į meninę vertę
Dizaineriai nepataria kabinti po vieną paveikslą ant kiekvienos sienos. Sugrupuoti paveikslai dažniausiai atrodo kur kas efektingiau.
Kompozicija atrodys tvarkingesnė, jei grupuodami tarp paveikslų išlaikysite tam tikrą atstumą, pavyzdžiui, 3-5 arba 10-15 centimetrų. Atstumą padiktuos paveikslų formatas ir kiekis. Jis priklausys ir nuo būsto sienų aukščio ir pločio.
Greta paveikslų galerijos direktorė nepatartų kabinti sieninių kalendorių, laikrodžio ar kokių nors suvenyrinių niekučių. Meno kūriniams tokia kaimynystė netinka.
Specialistei norėtųsi, kad paveikslai namuose būtų grupuojami ne tik pagal žanrą, dydį ir spalvas, bet - svarbiausia - pagal meninę vertę. "Eklektiškam interjerui tinka įvairių žanrų paveikslų kolekcija, - sako ji. - Bet niekam nepatarčiau kabinti originalaus kūrinio šalia reprodukcijos - jų meninė ir energetinė vertė yra skirtinga, tad pasistenkite to išvengti".