Vilkai – galios pora (angl. power couple)
Pilkųjų vilkų gaujoje paprastai leidžiama poruotis tik alfa patinui ir patelei, kurie poruojasi visam gyvenimui ir taip įtvirtina savo, kaip gaujos lyderių, pozicijas. Kasmet jie susilaukia naujos vados ir taip užtikrina likusios gaujos stabilumą. Kaip aiškina Davidas W. Macdonaldas ir kiti knygoje „Monogamija: Cause, Consequence, or Corollary of Success in Wild Canids“, monogamija padeda patinams lengviau parodyti savo jėgą ir pranašumą prieš kitus gaujos patinus. Ginti vieną partnerę nuo kėslų yra daug lengviau nei bandyti apsaugoti daugybę partnerių, taip užsitikrinant savo, kaip vyriausiojo vilko, vietą, rašoma portale „BBCearth“.
Driežai – įveikiant atstumą
Ilgalaikė driežų monogamija yra retas reiškinys, tačiau driežai dygliaragiai (dar žinomi kaip Australijos mieguistieji driežai) yra išimtis. Nors šie nedideli, lėtai judantys driežai dažniausiai gyvena vieni, poravimosi sezonui metai po metų grįžta pas tą patį partnerį.
Remiantis Maiklo Bullo ir kitų autorių tyrimu „Kodėl socialinis elgesys driežams yra retas? Lessons from Sleepy Lizards“, dauguma driežų užmezga ilgalaikius ryšius, trunkančius apie 10-15 metų. Nors vienas ryšys truko net 27 metus ir eksperimento pabaigoje vis dar tęsėsi.
Taip yra todėl, kad tie, kurie grįžta pas jau esamą partnerį, gali greičiau pradėti poruotis nei tie, kurie vis dar bando susirasti partnerį. Taip padidėja sėkmingo apvaisinimo tikimybė. O kol naujos poros susipažįsta, jau susiporavusios poros gali daugiau laiko skirti nėštumui ir saugotis plėšrūnų.
Bebrai – dalytis reiškia rūpintis
Eurazijos bebrams monogamija labiau susijusi su praktiškumu nei su romantika. Skirtingai nei Šiaurės Amerikos bebrai, kurie, kaip žinia, poruojasi ne su savo partneriais, Eurazijos bebrai susivienija visam gyvenimui, kad padidintų savo išlikimo galimybes.
Nors vienas iš pagrindinių jų maisto šaltinių yra medžių žievė, tačiau dėl jos menkos maistinės vertės bebrams tenka suvalgyti daug žievės, kad išliktų gyvi. Taigi, susiėjusios į poras, bebrų poros gali pasidalyti darbo krūvį ir užtikrinti, kad viskas bus padaryta. Sam M. J. G. Steyaert, Andreas Zedrosser ir Frank Rossel žurnale „Oecologia“ atliktame tyrime nustatytė, kad poros pasiskirsto užduotimis: prižiūrėti užtvankas ir namelius, saugoti teritoriją ir dalytis tėvystės pareigomis.
Diplozoon paradoxum – Kai du tampa vienu
Diplozoon paradoxum – parazitinė plokščioji kirmėlė, gyvenanti karpinių žuvų, pavyzdžiui, šapalų ar karpių, žiaunose, yra viena iš rūšių, kuri „susitikimo su antrąja puse“ idėją supranta labai pažodžiui.
Kaip paaiškino Wey-Lim Wong ir Stanislav Gorb savo tyrime, žurnale „The Journal of Experimental Biology“, nors gimsta kaip atskira dirporpa (lerva), kiekvienas Diplozoon paradoxum individas turi susijungti su kitu egzemplioriumi, antraip jis negali pasiekti suaugusiojo amžiaus.
Poravimasis ne tik pradeda apvaisinimo procesą (jie gali kryžmintis), bet ir keleriais metais pailgina jų gyvenimo trukmę, nes abu individai visam laikui susilieja į vieną H formos egzempliorių. Tai pora, kuri iš tiesų yra stipresnė kartu!
Gibonsai – pora, kuri dainuoja kartu, lieka kartu
Daugelis žmonių porų gali papasakoti, kad turi „savo dainą“ – tam tikrą kūrinį, kuris skambėjo lemiamu jų santykių momentu. Tačiau gibonų poros pirmiausia susiburia būtent dėl dainos.
Poroje gyvenantys gibonai atlieka „duetus“, tai yra, vokalinius šūksnius, kurie sujungia jų individualius poravimosi šūksnius į vieną dainą, kuri tampa neatsiejama nuo jų santykių. Thomaso Geissmano ir Mathiaso Orgeldingerio tyrimo „The relationship between duet songs and pair bonds in siamangs“ duomenimis, šie garsūs, ilgi ir gerai suderinti duetai dainuojami intymiais momentais, pavyzdžiui, abipusio viliojimo metu arba kai poros išsiskiria.
Kadangi gibonų patelės lieka poros teritorijos centre, giesmės tęsimas neleidžia jų partneriui patinui pernelyg nutolti nuo namų.
Kalifornijos pelės – atsispirti pagundai
Kalifornijos pelės susieina į poras visam gyvenimui, tačiau, kaip dažnai būna žmonių santykiuose, ne viskas vyksta sklandžiai.
Nors David J. Gubernick ir J. Cully Nordby „Behavioral Ecology and Sociobiology“ žurnale atliktame tyrime nustatyta, kad didžioji dauguma pelių liko ištikimos savo partneriui, kai laboratorinėmis sąlygomis buvo apgyvendintos su kita pele, panašų tyrimą „Frontiers in Ecology and Evolution“ žurnale atlikęs Joshua D. Pultorak pastebėjo įtemptus „pokalbius“ po susijungimo.
Maždaug pusė porų po išsiskyrimo pradėjo „piktai loti“, nepriklausomai nuo to, ar partneris apgaudinėjo, ar ne. Nors maždaug po savaitės šie „ginčai“ nutrūko.Be to, nustatyta, kad tie, kurie greičiau grįžo prie draugiškų santykių, dažniau augino sveikus palikuonis.
Juodieji grifai – bendruomenės stebėjimas
Kitaip nei žinduolių, paukščiams monogamija yra norma. Pavyzdžiui, juodieji grifai. Patinui suradus partnerę, prasideda poravimosi ritualas, kuris kartais gali baigtis poravimosi šokiu ore. Padėjus kiaušinius, abu suopiai dalijasi atsakomybe už kiaušinių inkubavimą, keisdamiesi 24 valandų pamainomis.
Tačiau tai nėra vien tik laimė. Juodieji grifai nuo kitų paukščių skiriasi tuo, kaip užtikrinama jų monogamija. Jei partneris pagaunamas viešai užsiiminėjantis meilužyste, likusieji pulko nariai žiauriai jį užpuola ir priverčia pasitraukti į santuokinį lizdą, taip atgrasydami kitus suopius nuo minties apie neištikimybę ateityje.
