Bitė yra vienintelis gyvūnas pasaulyje, kuris minta neskriausdamas savo maitinimosi šaltinių. Maža to, bitė išsiskiria absoliučiai neantagonistiniais santykiais su aplinka: pasiima tik tiek, kiek jai augalas duoda, bet ir padeda jam – apdulkindama žiedus, padidina augalo vaisingumą.

Artėjant šventiniam laikotarpiui gyventojai ėmė dairytis Kalėdų eglučių. Pasirinkimo išties daug: kirstos eglutės, eglutės vazonuose, kėniai, dirbtinės eglutės. Pasidomėjome, ko galima įsigyti šiemet, ir paklausėme vilniečių, kaip namus puošti renkasi jie.

Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais, rašoma pranešime spaudai.

Šiuo metu gamtininko, Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos vadovo Deivido Makavičiaus namuose yra du šikšnosparniai. Vienas jų – nuolatinis gyventojas, kuris nebegali grįžti į natūralią gamtą, o štai antrasis pas jį pateko visai neseniai. Gyvūnas ilgą laiką praleido uždaroje patalpoje, todėl b...

Jau 400 milijonų metų mūsų planetoje gyvena rykliai – kremzlinės žuvys, puikiai prisitaikiusios, ištvermingos, turinčios išskirtinius jutimus, migracijų metu galinčios orientuotis pagal Žemės magnetinius laukus. Tarp jų – nykštukiniai rykliai, kurių ilgis – vos 20 centimetrų ir gigantai, 20 metrų il...

Savaitgalį po Kauno ąžuolyną vaikštinėjusi Lina aptiko net kelias vietas, kur grybai augo ne įprastai, o ratu. Šis reiškinys gerai žinomas grybų ekspertui dr. Jonui Kasparavičiui. Didžiausi pasaulyje užfiksuoti grybų ratai, sako jis, siekė 200 m spindulį ir buvo daugiau kaip 600 metų amžiaus.

Į Lietuvos paukščių rūšių sąrašą įrašyta nauja rūšis – tamsusis grifas. Tai vienas iš didžiausių (sunkiausių) gebančių skraidyti paukščių pasaulyje, didžiausias iš visų Senojo pasaulio grifų ir didžiausias iš visų vanaginių paukščių būrio vanaginių šeimos, kuriai priskiriamas pagal sistematiką. Šių ...

Lietuvos biologinė įvairovė praturtėjo reikšmingais atradimais – „Sengirės fondo“ globojamame Moniškio (Žirgės) miške mokslininkai aptiko devynias iki šiol šalyje nefiksuotas grybų rūšis. Šie radiniai dar kartą pabrėžia senųjų, žmogaus veiklos nepaliestų miškų svarbą ir jų unikalią savybę – išsaugot...

„Roges tepk vasarą, o ratus ruošk žiemą“ – skambi, bet daug išminties ir tiesos savyje turinti liaudies patarlė. Ir nors miškininkai rogėmis, greičiausiai, nevažinėja, pavasario darbus tikrai planuoja iš anksto ir jau ruošiasi sparnuotų giesmininkų sugrįžtuvėms bei rūpinasi jų naujais namais – inkil...

Babėnų šilą iš valstybės perėmus savivaldybei, ilgą laiką jame nieko nevyko, o vietos valdžia žadėjo šį gamtos kampelį išlaikyti natūralų, tik minimaliai pritaikant jį žmonių poilsio reikmėms – žadėta jo nepjauti ir leisti jame vykti natūraliems gamtos procesams, tačiau panašu, kad pažadai liko tik ...

Australijoje atsiradęs imperatoriškasis pingvinas leidosi į ilgiausią kada nors žinomą šios rūšies pingvinų kelionę. Ekspertai mano, kad pingvinas greičiausiai atkeliavo iš vienos iš daugiau nei 60 žinomų imperatoriškųjų pingvinų kolonijų ant rytinės Antarktidos jūros ledo, tačiau dabar jis rastas A...

„Ignalinos atominės elektrinės teritoriją akylai stebinčios kameros užfiksavo netikėtus lankytojus – net tris žavius lūšiukus, iš kurių du mielai pozavo“, – pranešama įraše.

Analizuojant Baltijos gintare išlikusių siauravabalių šeimos vabalus buvo aprašytos šešios naujos mokslui eoceno laikotarpyje gyvenusios siauravabalių rūšys, o viena iš jų – Thanatoplagia tamutisi pavadinta Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologo dr. Vytauto Tamučio garbei, rašoma prane...

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų lapkričio 9–17 dienomis tikrins, kaip medžiotojai laikosi Medžioklės taisyklių ir kitų reikalavimų medžioklėje varant. Ypatingas dėmesys bus skiriamas saugaus elgesio reikalavimams medžioklėje, kad būtų užtikrintas medžioklės dalyvių ir joje dalyvau...

Nuo radiacijos, klimato kataklizmų, bombų apsaugotose saugyklose laikomi itin vertingi resursai. Tokių vietų pasaulyje, paskutiniais duomenimis, yra apie 1700. Jos kartais net vadinamos „pasaulio pabaigos bankais“.

Pačias rimčiausias aplinkos apsaugos problemas, su kuriomis susiduriame dabar ir su kuriomis susidūrė praeities visuomenės, galima suskirstyti į dvylika grupių. Aštuonios iš jų atliko svarbų vaidmenį jau praeityje, o keturios (penkta, septinta, aštunta ir dešimta mano sąraše – susijusios su energija...

Panevėžiečiai pastebėjo Klaipėdos gatvėje lakstančią lapę: vieniems gyvūnas kelia susižavėjimą, kitiems baimę. Netikėta viešnia į miestą atklysta jau ne pirmus metus. Naujienų portalo JP žurnalistai domėjosi, kaip elgtis pamačius laukinį gyvūną mieste ir kodėl jie atklysta.

Garsus Panevėžio rajono žirgininkas tapo sužaloto suopio gelbėtoju. Šalia Panevėžio pakelėje rastas apsvaigęs sparnuotis išvežtas gydyti į Kauno rajoną. Pasveikęs jis vėl sugrįš į gimtąjį kraštą.

Nors Lietuvos miškuose auga daugybė įvairiausių grybų, šių reikėtų ieškoti kiek neįprastoje vietoje – ant medžio kamieno. Nuo seno sveikatos šaltiniu ir net panacėja kai kurių vadinamas grybas iš tiesų nėra dažnas, tad reikia gerai žinoti jo augavietes ir kaip jį atpažinti.

Vilniuje, Peteliškių gatvėje, gyventojai užfiksavo drąsią lapę. Ši sėdėjo prie automobilio, kuriame buvo vairuotojas, ir kažko laukė. Laukiniai gyvūnai mieste, ne toks ir retas vaizdas. Gamtininkas pasakė, kodėl jie eina prie žmonių ir kaip reikėtų elgtis.

Jei būtume paprašyti įvardyti vietą, kurioje gyvena pavojingi nuodingi gyvūnai, dauguma mūsų tikriausiai pagalvotų apie Australiją, kurioje šliaužioja nuodingiausios gyvatės pasaulyje – pakrantiniai taipanai, arba apie Braziliją, kurioje ropinėja geltonieji skorpionai. Europa vargu ar patektų į šį s...

„Eilinė lapų krūva palikta prie medžio? Taip atrodo daugeliui...“, – sakė gamtininkas ir tikino, kad kai kam tokios lapų krūvos yra išgyvenimo per žiemą klausimas.

Ventės rage tarp tūkstančių šį rudenį sužieduotų zylių pakliuvo dvi su neįprastos formos snapais, pranešė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus.

Nors rausvažiedėmis sakuromis Lietuvoje įprasta džiaugtis pavasarį, spalio mėnesį jos vėl nustebino savo žiedais. Japoniškos vyšnios ėmė ir prasiskleidė Kaune. Kitose šalies vietose fiksuojamos žydinčios obelys ir vyšnios.

Štai, kokie gyvūnai įsitaisė žiemoti Jolantos rūsyje. Nors šis ruduo itin ilgai lepino šiltais orais, ropliai ir varliagyviai jau ieškosi saugių vietų, kur praleis laiką iki pavasario. Jomis dažnai tampa namų rūsiai, sandėliukai, malkinės. Gamtininkas pasakė, kaip elgtis, jei namų aplinkoje įsikūrė ...

Rudenį, kai medžiai ima mesti lapus, juose galima pastebėti neįprastus rutulio formos šakų rezginius. Tai nėra to paties medžio darinys, o jau visai kitas augalas – parazitas, kuris gali nualinti net stipriausius lapuočius. Išnaikinti juos beveik neįmanoma.

Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Karlsrūhės zoologijos sodo šikšnosparnių oloje apsilankiusi moteris kartu su savimi namo pati to nežinodama parsinešė ir šikšnosparnį.

Kazlų Rūdos miške Rasa rado neįprastą baravyką. Nemenko dydžio grybas po kepure slėpė net keturis kotus. Grybų žinovas apie tokį reiškinį papasakojo kai ką labai įdomaus.

Reiškinį, kurį pievoje pastebėjo Dovilė, tikrai yra matę ne visi. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai kokio nors gyvūno plaukai ar pūkai, žolynuose užsilikęs sniegas ar net cukraus vata. Visi šie spėjimai būtų neteisingi.

Ar susigundytumėte paragauti šio išskirtinio delikateso? Socialiniuose tinkluose apstu kartais net gluminančių vaizdo įrašų, kaip juos valgo kinės. Kai kurie tiki, kad tai ne šiaip įmantrus patiekalas, bet ir afrodiziakas. Vis dėlto tikrai ne visi žino, kas tai iš tiesų.