Pilkoji gervė kiek primena gandrą, bet yra didesnė, ilgesniu kaklu ir kojomis, ji grakštesnė, švelniai melsvai pilkų spalvų. Patinas ir patelė beveik nesiskiria. Į Lietuvą perėti parskrenda kovo pabaigoje – balandžio pradžioje.
Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad Eurazijoje (ir Lietuvoje) gyvena pilkoji gervė, arba gervė. Paukščio kūno ilgis apie 120 cm, masė 4–7 kilogramų. Šviesiai pilka, kakta, snapo pamatas, pagurklis ir sparnų galai juodi. Ant pečių auga lenktos, garbanotos plunksnos. Pakaušyje raudona plika oda. Jaunikliai šviesiai pilki.
Gervės gyvena klampiose, apaugusiose pelkėse. Išskrenda spalio mėnesį, sugrįžta kovo pabaigoje. 2019 pilkoji gervė išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos. Šiuo metu paplitusi visame krašte, kasmet peri 5 000–10 500 porų.
Šie paukščiai turi ilgą kaklą, kojas. Snapas taip pat ilgas, aštrus, tiesus. Gerai gerai skraido, vaikšto, bėgioja.
Minta įvairiais bestuburiais, smulkiais stuburiniais, augalais. Monogamai, sudaro nuolatines poras. Jų tuoktuvės primena šokius. Lizdą krauna ant žemės, ten, kur jį supa vanduo, dėtyje 1–2 margi kiaušiniai.
Peri dažniausiai patelė apie 1 mėnesį. Jaunikliai apaugę pūkais, greitai palieka lizdą. Lytiškai subręsta 2–3 metų.
Skrisdama kojas ir kaklą laiko ištiesusi vienoje linijoje. Būryje paukščiai dažniausiai skrenda išsirikiavę trikampiu ar linija.
Pilkosios gervės žiemoja Iberijos pusiasalyje, Šiaurės ir šiauryčių Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, Kinijos pietryčiuose.
Gervės nyksta, dauguma rūšių saugomos. Kanados miškuose peri, Teksase žiemoja amerikinė gervė. Balta, tik galva ir sparnų galai juodi. Sibire gyvena sibirinė gervė, arba baltoji gervė, Centrinės Azijos plokštikalnėse – juodakaklė gervė. Didžiausia – japoninė gervė, jos kūno masė 10–15 kg.
