– Kokia Jūsų verslo atsiradimo istorija?

– Manau, kiekvienas turime svajonių, didesnių ar mažesnių, garsiai įvardytų ar mintyse nešiojamų. Dar būdama moksleivė svajojau turėti unikalią dovanų parduotuvę, bet bėgant metams tą svajonę pamiršau. Beje, tuo metu, kai apie tai svajojau, elektroninių parduotuvių dar nebuvo.

Daug metų dirbau paslaugų versle, daugiau nei 10 metų – viešbučių sektoriuje, pardavimo srityje. Taip pat turėjau pomėgį – kūriau kalėdinius vainikus. Jų pasiūla viršijo paklausą, todėl pradėjau kurti įvairesnius vainikus, tinkamus visiems metų laikams. Juos kuriu iki šiol.


Kažkur esu girdėjusi posakį: jei nerandi, kur įsigyti tai, ko nori, sukurk pats (šypsosi). Taip ir padariau. Man norisi pagal sezoną atnaujinti namų interjero detales, pavyzdžiui, virtuvės rankšluosčius, žvakides, stalo tekstilę. Arba, pavyzdžiui, draugei, kurios aistra – egzotinės kelionės, padovanoti pagalvę su zebro atvaizdu, nes dar nematė šių gyvūnų laisvėje bėgiojant, ir palinkėti, kad svajonės pildytųsi.
Norėjau kurti tai, kas atspindėtų metų sezoniškumą, derėtų tarpusavyje ir interjere galėtų būti lengvai papildoma, nekeičiant visų detalių namuose.

Visa tai apgalvojusi, sukūriau elektroninę parduotuvę, turinčią išmanų filtrą, kuris atrenka prekes pagal pomėgius, sezonus, progas ir pan.

– Kokie nuosavo verslo pliusai ir minusai?

– Vienas iš pliusų – renkiesi, kada ir kiek dirbti. Kita vertus, lengva prarasti pusiausvyrą, nes esu perfekcionistė ir man svarbi kiekviena detalė, norisi, kad būtų vis geriau, – dėl to galima ir paromis sėdėti. Visa atsakomybė ant tavo pečių, nėra komandos, todėl viską sprendi pats ir turi išmanyti visas sritis. Gal didžiausias pliusas – darai tai, kas patinka, tai, kuo tiki.

Ir sutinku su vienos iš savo mentorių nuomone: nestabilu, bet kiek daug yra laisvės; nėra fiksuoto atlygio, bet nėra ir ribų; nėra, kas už tave galvoja, bet galiu galvoti pati.
Ir aš gal pridėčiau, kad galiu atsigręžti, pasidžiaugti savo pačios pasiektais rezultatais ir toliau drąsiai svajoti.

– Ne tik esate atsakinga už verslo procesus, bet ir daug kuriate. Kurie gaminiai – jūsų rankų darbas?
– Taip, jau pačios kolekcijos sudėliojimas yra kūryba, ieškojimas. Visi tekstilės gaminiai yra mano sukurti. Pati smagiausia dalis – derinti tarpusavyje audinius. Daugiausia laiko pareikalavo, bet lūkesčius viršijo kosmetinės ir pagalvės iš belgiško gobeleno atraižų. Pamačiusi audinio atraižas net nedvejodama įsigijau ir tik paskui pradėjau galvoti, ką reikės su jomis daryti.

Paveikslai su stabilizuotais augalais – irgi mano kūryba. Nors atrodo, kas čia tokio, bet tikrai nemažai užtruko atrinkti rėminti tinkamus augalus, parinkti foną, rėmus, dydį ir t. t. Ir tai nesibaigiantis procesas.

– Į ką atsižvelgiate rinkdamasi savo parduotuvės asortimentui kitus prekių ženklus, jų gaminius?

– Kadangi asortimentą, kolekcijas apgalvoju iš anksto, tai ir ieškau tikslingai. Renkantis pirmiausia svarbu kokybė, temos atitikimas ir tik tada kiti dalykai. Labai džiaugiasi širdis, kai pavyksta atrasti artimą sielą.

– Kokią nuomonę susidarėte apie lietuvių kūrėjus?
– Esu sužavėta ir maloniai nustebinta Lietuvos kūrėjų darbų įvairovės ir gausos. Neslėpsiu, kai išsigryninau, kokios noriu parduotuvės ir kokių prekių, tikrai nesitikėjau, kad Lietuvoje atrasiu tiek talentingų žmonių, su tokiu atsidavimu ir meile gaminančių meno kūrinius. Didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad dauguma parduotuvės prekių yra pagaminta Lietuvoje, rankų darbo. Dar kita žavi šios veiklos pusė – nuostabu pažinti kitus kuriančius žmones, jie tikrai įkvepia.

– Galbūt tam tikrų kategorijų gaminių lietuvių kūrėjų pasiūloje pasigendate?
– Turbūt ne visai tikslu būtų sakyti „pasigendu“... Gal įdėjau per mažai pastangų surasti. Kai pradedu galvoti apie naują kolekciją, ji susidėlioja palengva. Pavyzdžiui, kai sugalvojau, kad noriu prekių žuvų kolekcijai, ir dar nežinojau, kokios konkrečiai prekės bus, netyčia pamačiau audinį pagalvėms su žuvimis, vėliau – rankšluosčius su ešeriu, dar kitur – audinį, tinkamą pirkinių krepšiams, užsienio tiekėjo kataloge – degtukus ir servetėles, ir tarsi viską vainikavo žuvų statulėlės. Ir štai nauja kolekcija.

– Kokių pranašumų, jūsų požiūriu, turi rankų darbo gaminiai?

– Rankų darbo gaminiai vėl populiarėja pasauliniu mastu, ir tai mane be galo džiugina. Jie turi daug pranašumų. Vienas jų – išskirtinumas. Rankų darbo gaminys bus vienintelis ir nepakartojamas. Net ir pats meistras vargu ar sukurtų du visiškai identiškus gaminius. O juk mintis turėti išskirtinį daiktą labai vilioja, tiesa?

Antras pranašumas – kokybė. Turbūt jokio fabriko gaminiai neprilygs rankų darbo gaminių kokybei. Paprastai meistrui svarbi jo reputacija, todėl negali sau leisti pagaminti nekokybiško daikto ir dažniausiai galutiniam rezultatui kelia itin aukštus reikalavimus.

Kiekvienas gaminys alsuoja šiluma ir meile. Tai, kas gimsta žmogaus vaizduotėje, išnešiojama širdyje ir galiausiai sušildoma rankomis, turi magiškos galios paliesti sielą.
Tai vėl madinga. Šiais masinio štampavimo laikais sunku išsiskirti. Rankų darbo gaminiai išsiskiria iš minios ir yra vertinami.

– Kas itin populiaru tarp pirkėjų?

– Sunku kažką išskirti. Pirkėjams patinka prekės, derinamos tarpusavyje. Pavyzdžiui, jei perka prijuostę su citrinomis, kartu gali įsigyti keraminę citriną, paveikslą su citrinomis ar rinktis derinį su citrinomis.

Populiarūs tekstilės gaminiai su daržovių ir vaisių motyvais, keramika ir viskas, kas su paukščiukų motyvais.