„Įmonės veiklos rodikliai kėlė abejonių, todėl kreipėmės į teisininkus dėl audito. Teisinis auditas atskleidė, kad viena iš bendrovės akcininkių įmonė „Agrokoncerno grūdai“ paslaugomis – grūdų saugojimu – naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, kurios buvo sudarytos jiems vieninteliams.
Tai galimai neteisėta veika, dėl kurios bendrovei padaryta žala. Įtarimų kelia ir technikos nuomos sąlygos, taip pat įsigytos konsultacijų paslaugos, kurių kaina aukštesnė nei rinkos. Dėl to įmonė galėjo patirti žalą, kurią sieksime išsiieškoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Tačiau patys „Agrokoncerno grūdai“ sako, kad auditas atliktas ypatingai neprofesionaliai ir kaltinimai bendrovei laužti iš piršto.
„Iki dabar bandau suprasti, kuo mūsų sąlygos buvo išskirtinės. Jei „Jonavos grūdų“ vadovas kuo nors prasižengė ar dirbo neūkiškai, jį reikia ir bausti. Tačiau šiuo atveju, t.y. nepagrįstai kaltinant, esą UAB „Agrokoncerno grūdams“ taikytos išskirtinės sąlygos, mes matome politiką ir šmeižtą“ – sako Karolis Šimas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ generalinis direktorius.
Jis sako, kad Žemės ūkio ministerijos auditas atliktas neprofesionaliai, pateikta pozicija neadekvati ir tokie apibendrinimai negalėjo būti padaryti.
„Atliekant auditą buvo skaičiuojama tik vieno regiono statistika ir pats tyrimas buvo politinis. Jei kalbėtume apie mestus kaltinimus, tai mes beveik neperkame paslaugų iš išorės, nes turime savo elevatorių tinklą. Perkame paslaugas tik 7 išorinėse vietose ir „Jonavos grūdų“ kainos buvo pačios didžiausios. Jame tona mums kainavo daugiausia. Už kiekvieną toną mokame virš 6 eurų, visur kitur ta pati paslauga (priėmimas, iškrovimas ir saugojimas) kainuoja nuo 3 iki 6 eurų“, – aiškina K. Šimas.
Paaiškiname, kad įmonės elevatoriams moka už grūdų priėmimą, pakrovimą ir saugojimą. Kiti mokesčiai – už valymą ir džiovinimą, taip vadinami ūkininko mokesčiai, kuriuos sumoka nebe įmonė, bet patys ūkininkai, t.y. „Agrokoncerno grūdai“ už grūdų išvalymą ir išdžiovinimą mokesčius priskaičiuoja ūkininkui, tačiau „Jonavos grūdams“ už tas paslaugas sumoka „Agrokoncerno grūdai“. Turimomis žiniomis, keletą pastarųjų metų „Linas Agro“ grūdai į elevatorių buvo vežami šlapesni ir jų džiovinimas kainavo brangiau, nei „Agrokoncerno grūdams“. Todėl auditoriai nusprendė, kad iš vienos įmonės iš tokio pat kiekio grūdų gauta daugiau, nei iš kitos.
„Šias išvadas galiu vertinti tik sakiniu „politikai perkaito saulėje“. Jiems reikėtų lyginti palyginamus dalykus. Nežinau kokios sąlygos patiems smulkiausiems ūkininkams, tačiau jei atveži 20–30 tūkst. t per metus, prašai geresnių sąlygų, nei atvežęs toną. Jei tęsis toks nepagrįstas puolimas ir bendrovės reputacijos juodinimas, teks šiuos produkcijos srautus tiesiog nukreipti kitur. Pačio AB „Jonavos grūdai“ direktoriaus veiklos negaliu komentuoti“, – dėsto K. Šimas.
Jau paskelbus tekstą, bendrovė atsiuntė išsamesnį paaiškinimą, kaip skaičiuojama paslaugos kaina.
Kaip matyti iš aptariamo audito medžiagos, specialistai nesugebėjo atskirti pajamų, kurias „Jonavos grūdai“ gauna iš klientų (įskaitant – „Agrokoncerno grūdų) nuo šiems klientams taikomo kainodaros tarifo. Be abejo, suplakus pajamas ir tarifus sunku tikėtis objektyvių išvadų, kurių, panašu, politikams ir nereikėjo.
Taigi, paaiškiname, kad elevatoriai teikia paslaugą, kurios sudedamos dalys yra produkcijos priėmimas, išvalymas, išdžiovinimas, pakrovimas ir saugojimas. „Agrokoncerno grūdai“, kaip ir kiti grūdų supirkėjai, Jonavos grūdų elevatoriui moka už tris šios paslaugos dedamąsias dalis – priėmimą, pakrovimą ir saugojimą. Savo ruožtu žemės ūkio produkcijos pardavėjai, t.y. žemdirbiai, sumoka už parduodamos produkcijos išvalymą ir išdžiovinimą (kaip žinia, teisės aktai numato grūdų ir kitų kultūrų standartus, kuriuos turi atitikti superkama produkcija). Taigi, žemdirbiui į elevatorių pristačius itin drėgnus grūdus, su priemaišomis, elevatorius produkciją išvalo ir išdžiovina, o sąskaitą pateikia grūdų supirkėjui, pastarasis savo ruožtu – ūkininkui. Vadinasi, paslaugos dalis „valymas ir džiovinimas“ tiesiogiai priklauso nuo produkcijos kokybės – kuo kultūros drėgnesnės, su dideliu kiekiu priemaišų – tuo didesnė valymo ir džiovinimo paslaugos kaina. Jeigu konkrečiam grūdų supirkėjui žemdirbys parduoda geros kokybės grūdus – paslaugos dalis „valymas ir džiovinimas“ yra mažesnė, jeigu grūdai – prastesnės kokybės – minėta dalis didesnė. Tačiau tai bet kokiu atveju nėra grūdų supirkėjui elevatoriaus taikomo tarifo už produkcijos priėmimą, pakrovimą ir saugojimą dalis. Tuo tarpu ministerija prie grūdų supirkėjui taikomo paslaugos tarifo (už priėmimą, pakrovimą ir saugojimą) pridėjo ūkininko mokamos kainos už valymą ir džiovinimą dalį! Atitinkamai buvo padarytos visiškai nepagrįstos ir neteisingos išvados, esą būtent „Agrokoncerno grūdams“ taikomi išskirtiniai tarifai. Jeigu „Agrokoncerno grūdai“ būtų supirkinėję išimtinai prastesnės kokybės produkciją, bendra supirkėjo ir žemdirbių elevatoriui sumokama kaina už paslaugas „priėmimas, išvalymas, išdžiovinimas, pakrovimas ir saugojimas“ būtų buvusi gerokai didesnė. Tačiau būtent „Agrokoncerno grūdai“ partneriai – ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės supirkimui pristato geros kokybės produkciją.
„Agrokoncerno grūdų“ nuomone, atliekant auditą aukščiau nurodytos aplinkybės (t.y. elevatorių teikiamų paslaugų sudėtis ir kt.) specialistams turėjo būti žinomos. Tačiau, kaip akivaizdu iš ministro paskelbtų išvadų, jos buvo sąmoningai neanalizuojamos ir nevertinamos, o neva išskirtinė kainodara „išvesta“ suplakus grūdų supirkėjų ir ūkininkų už elevatoriaus paslaugas mokamas sumas.
„Agrokoncerno grūdų“ nuomone, atliekant auditą aukščiau nurodytos aplinkybės (t.y. elevatorių teikiamų paslaugų sudėtis ir kt.) specialistams turėjo būti žinomos. Tačiau, kaip akivaizdu iš ministro paskelbtų išvadų, jos buvo sąmoningai neanalizuojamos ir nevertinamos, o neva išskirtinė kainodara „išvesta“ suplakus grūdų supirkėjų ir ūkininkų už elevatoriaus paslaugas mokamas sumas.
„Agrokoncerno grūdai“ vadovas pastebi, kad ne tik viešai skleidžiamos visiškai nepagrįstos abejonės dėl bendrovės veiklos teisėtumo, bet ir skelbiama konfidenciali informacija (dėl apyvartų ir kt.). Taigi, bendrovei daroma visokeriopa žala, todėl „Agrokoncerno grūdai“ svarsto galimybes savo pažeistas teises ginti teisme.
Žemės ūkio ministerija dėsto savo kaltinimus. Per 70 proc. bendrovės „Jonavos grūdai“, kuri teikia valstybės maisto rezervo saugojimo paslaugas ir kartu veikia rinkoje, akcijų valdo Žemės ūkio ministerija, apie 25 proc. priklauso bendrovei „Agrokoncerno grūdai“, likusios – smulkiems akcininkams.
Bendrovė rinkoje teikia grūdų saugojimo paslaugas. „Agrokoncerno grūdai“ yra didžiausias šių paslaugų pirkėjas, tačiau paslaugomis naudojasi ir kitos įmonės.
Nors remiantis teisės aktais „Agrokoncerno grūdai“, būdami bendrovės akcininku, paslaugas turėtų įsigyti rinkos kaina, teisinis auditas atskleidė, kad įmonei buvo taikoma išskirtinė kainodara.
Įmonė už grūdų priėmimą, iškrovimą ir saugojimą mokėjo tiek, kiek kai kurie kiti paslaugų pirkėjai – vien už grūdų priėmimą ir iškrovimą.
„Kainodara, kai už didesnio grūdų kiekio priėmimą ir saugojimą taikomi mažesni įkainiai, yra suprantama ir pagrįsta. Tačiau vienodi kainodaros principai turi būti taikomi visiems paslaugų pirkėjams, o akcininkas negali piktnaudžiauti savo padėtimi bendrovėje iš esmės mažindamas kitų akcininkų, taigi, ir valstybės, pelną“, – pastebi žemės ūkio ministras.
Auditas nustatė, kad nuolaidų „Agrokoncerno grūdams“ vertė siekia tiek, kiek valstybė „Jonavos grūdams“ sumokėjo už grūdų rezervo saugojimą.
Taip pat bendrovė galimai nepagrįstai pigiai pardavė krautuvą, skirtą grūdams krauti, o nuo 2018-ųjų nuomojosi krautuvą iš įmonės, įkurtos tais pačiais 2018 metais ir už nuomą sumokėjo sumą, už kurią galėjo du krautuvus įsigyti.
Nustatyta, kad „Jonavos grūdų“ pirktos kovos su kyšininkavimu valdymo sistemos kūrimo ir diegimo konsultavimo paslaugos, BDAR reikalavimų įgyvendinimas bei mokymai, reklamos ir įvaizdžio formavimo paslaugos galėjo kainuoti gerokai brangiau negu rinkoje ir taip galimai padaryta žala įmonei.