Šie metai Lietuvos ūkininkams įtempti – keletą metų taupius trąšoms ir stichijai parodžius dantis krito javų kokybė. Tai reiškia, kad spaudžia ne tik kritusios kainos, bet ir tai, kad kuliami prastesnės kokybės ir tuo pačiu dar pigesni grūdai.
Karolis Šimas
47 straipsnių
Uosto įmonių atstovai prognozuoja, kad šiemet bendra krova uoste augs 5-10 proc. ir sieks apie 35 mln. tonų. Vis tik tai sudarys tik 50 proc. deklaruojamų krovos galimybių, kurios siekia apie 70 mln. tonų per metus.
Liepos 16-17 dienomis vyko įmonės „Agrokoncerno grūdai“ elevatorių vadovų ir vadybininkų-konsultantų susitikimai. Juose buvo aptartas prasidėjęs sezonas, grūdų supirkėjai pasidalino savo įžvalgomis ir prognozėmis.
Metų pradžioje ūkininkai su nerimu žiūrėjo į grūdų biržas – kainos buvo kritusios ir laukta, kad metai gali būti „įdomūs“ – pelningai dirbs tik patys profesionaliausi ir sugebantys viską idealiai suskaičiuoti. Ir tai tik su sąlyga, kad gamta bus palanki.
Vienas iš nedaugelio pramonės sektorių, kuris kelia ypatingą vietos ir užsieniečių susidomėjimą, tai gynybos pramonė. Verslus skatina ir tai, jog šiam sektoriui vystyti bus skirta 200 mln. eurų parama.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizuotoje konferencijoje „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“ žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas apibendrino savo kadenciją ir kas laukia mūsų žemės ūkio – iš kur į Lietuvą gali ateiti pinigai, kokie dabar jo santykiai su ūkininkais ir kas mūsų l...
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvos žemės ūkio sektorius užaugo 3,8 proc., tačiau darbuotojų užimtumas kaime nukrito 67 proc. Tai, anot K. Navicko, yra natūralus procesas didėjant tvarių technologijų pažangai žemės ūkyje. Tačiau ministras akcent...
Šį komentarą rašau antradienio vakarą. Šiandien daug laiko teko praleisti Vilniaus centre, įrašinėjau interviu, turėjau keletą susitikimų, prasilenkiau su traktoriais į sostinę atvažiavusiais ūkininkais.
Pirmi javų grūdai jau byra į aruodus, nors pagrindinis metų javų derlius dar vilnija laukuose, o grūdų perdirbėjai ir prekybininkai jau aiškinasi būsimo derliaus prognozes Lietuvoje ir pasaulyje, aptaria grūdų kokybę ir jų eksporto perspektyvas. Kokios jos? Galimi įvairūs scenarijai, tačiau akivaizd...
Iki šiol viešojoje erdvėje vyravo mintis, kad perdirbėjai elgiasi kaip nori, o ūkininkai yra silpnoji grandis, kuri, dauguma atvejų, nukenčia. Tačiau grūdų sektoriuje žemdirbiai tapo rimta jėga, su kuria verta skaitytis.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA) apibendrindama 2022-uosius teigia, kad metai buvo kupini iššūkių, su kuriais sektorius susitvarkė sėkmingai ir tai dar kartą įrodė, kad ši pramonės šaka – viena atspariausių krizėms ir yra rimtas valstybės ekonomikos ramstis.
Šie metai, kaip kalba ekspertai, buvo puikūs daugumai žemės ūkio sektorių, išskyrus paukščių ir kiaulių augintojus.
Ramūno Karbauskio valdomos žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupės „Agrokoncernas“ įmonė „Agrokocerno grūdai“ eksportuos kviečius į Iraką.
Lietuvoje baigiantis javapjūtei, grūdininkai sako, kad grūdai per Klaipėdos uostą šiemet gabenami sklandžiai, o vagonų trūkumą kompensuoja greitesnis jų judėjimas. Be to, grūdų perdirbėjai skaičiuoja, kad pervežimas šiemet pabrango daugiau nei dešimtadaliu.
Lietuvos grūdų augintojai piktinasi, kad dėl netvarkos deklaruojant pasėlius jie praranda dalį rinkų.
Po liepos 12 dienos šoko, kai teko atidėti viltis, kad grūdų derlius bus pasakiškas, ūkininkai skaičiuoja pajamas, sako, jog dirbs pelningai ir vertina, kiek javų guls sandėliuose.
Trys didžiausi Lietuvos bankai „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB iki 311 mln. eurų padidino apyvartinio kapitalo finansavimo limitą „Agrokoncerno“ grupei. Papildomą finansavimo poreikį, kaip pažymima „Agrokoncerno“ grupės pranešime, nulėmė žymiai išaugusios grūdų bei agrocheminės produkcijos kainos.
Lietuviams javapjūtė klostosi netradiciškai. Liepos 12 d. po liūčių praradome gana daug derliaus, supirkimo kainos jau keletą mėnesių leidžiasi žemyn.
Viltys, kad šį sezoną bus ne tik geras derlius, bet ir ypatingai aukštos supirkimo kainos bliūkšta. Panašu, pasaulinė grūdų karštinė atlėgsta.
Visi juridiniai asmenys Lietuvoje, išskyrus tuos, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė arba savivaldybės, Registrų centrui privalo pateikti duomenis apie savo galutinius naudos gavėjus per Registrų centro administruojamą sistemą JANGIS.
