„Swedbank“ tyrimų duomenimis, iki karantino viduriniajai klasei Lietuvoje save priskirdavo 58 proc. žmonių, nes tai ne tik pajamos, bet ir paties žmogaus pojūtis, kuriam sluoksniui priklauso. Apie tai, kokie pokyčiai mūsų laukia, kalbamės „Delfi 11“ laidoje.
Ko tikėtis viduriniosios klasės atstovams papasakojo Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, publicistas Andrius Užkalnis bei sociologas, profesorius Arvydas Matulionis.
„Manęs nejaudina kuriai klasei būsiu priskirtas. Nes kai žmonės pradeda save priskirti vienam ar kitam sluoksniui pagal pajamų lentelę, tai pavojingas kelias, kurio pasekmes matėme 2009 m. Tada žmonės matė sparčiai augančius atlyginimus ir vaikėsi atskirų požymių ar socialinių ženklų“, – analizuoja A. Užkalnis.
Jis vardina ir kokie požymiai, reiškiantys priklausomybę vienai ar kitai klasei, buvo svarbūs prieš dešimt metų. Tai išperkamuoju būdu šeimai įgyti du automobiliai, naujos statybos butas su didele paskola, kad ir prastos kokybės bei prastame rajone ir sodyba iki 50 km nuo Vilniaus bei privalomos vienos ar dvejos atostogos per metus užsienyje. Tada šie žmonės jautėsi, kad jie lyg ir pateko į vėlyvojo pokario visuomenės supratimą, jog gyvena Švedijos viduriniosios klasės lygmenyje. Jiems svarbu buvo „turėti požymius“, o ne realiai gyventi.
„Žmonės dėl šio įvaizdžio labai stengėsi. Buvo svarbu, kad kai giminės susirenka į balių būtų galima papasakoti, kad šeima važiavo paslidinėti ir turi antrą automobilį bei pirko sodybą Molėtų link. Kai prasidėjo krizė šių požymių nebebuvo kaip aptarnauti ir iš kur paimti pinigų išlaikyti šį turtą. Kai kurių iš jų teko atsisakyti ir žmonės pasijuto nustumti prie visuomenės užribio bei jautėsi blogai. Bloga savijauta atėjo ne dėl to, kad žmonės galvojo, kas jiems gerai, o tai, kad nerimavo, kaip jie atrodo prieš kitus“, – pasakoja A. Užkalnis.
Publicistas prognozuoja, kad dabar skaudžiausiai naujoji krizė smogs tiems, kurie ieškojo savo statuso patvirtinimo ir dirbo tam, kad įgytų tą patvirtinančius ženklus.
A. Užkalnis sako, kad šio laikotarpio statuso ženklai buvo kiti nei prieš dešimtmetį. Dabar buvo svarbu gebėjimas išvažiuoti visai žiemai į kraštus, kuriuose yra šilta. Tuo pačiu vietoje buto buvo perkamas namas.
„Prieš dešimt metų žmonės su paskola pirko butą ir galvojo apie antrą būstą kur nors už miesto. Dabar žmonės jau „kabinosi naują ordiną“ ir pirko atskirą namą su pievele mieste, pageidautina netoli vandens telkinio. Šį turtą taip pat teks išlaikyti“, – aiškina rašytojas ir tuo pačiu įvardina ir trečią statuso ženklą, kurio nebuvo iki šiol.
Tai vaikų studijos užsienyje. Pasak jo, tai parodo tėvų statusą kai vaikas baigia vidurinę čia ir yra išsiunčiamas studijuoti į kitą šalį, nors tai nėra būtina.
Ketvirtas statuso ženklas, kuris taip pat buvo populiarus, tai perėjimas nuo valstybinės medicinos prie privačios. Atsirado pakankamai daug žmonių, kurie net negali atsiminti, kada jie buvo pas savo šeimos gydytoją. Jie tiesiog įprato kreiptis pas privačius medikus, kur juos aptarnaudavo greičiau ir kultūringiau.
„Vidurinei klasei patiriant finansinius smūgius kai kurių iš šių dalykų teks atsisakyti. Galbūt vaikas grįžti tęsti studijų į Lietuvą, eiti ne pas privatų gydytoją, o į valstybinį ir tyrimus gauti ne tą patį rytą, o po dviejų savaičių. Manau, daugelyje mano išvardintų sričių bus vartojimo mažėjimas“, – aiškina A. Užkalnis.
Ekspertai: blogiausia netekusiems darbo
J. Cvilikienė sako, kad kalbant apie pajamas ir kitus parametrus, pagal kuriuos žmonės priskiria save viduriniai klasei reikia nepamiršti, kad visi namų ūkiai skirtingi. Ypatingai reikšminga tai, ar šeimoje yra vaikų, kuriais reikia pasirūpinti.
J. Cvilikienė įvardina žmonių, kurie bus priversti elgtis kitaip, grupes. Pati blogiausia padėtis tokiuose namų ūkiuose, kurie šiuo metu neteko darbo. Baisiausias atvejis, jei tai vienas žmogus, kuris rūpinasi vaikais. Šios šeimos ir taip buvo prie skurdo ribos. Paprastai jie neturi santaupų. Vyriausybė jais turi pasirūpinti.
Ne taip sudėtinga tiems, kurių pajamos sumažėjo, tačiau kurie turi santaupų. Išgyvens Jei sugebės atsisakyti dalies įsipareigojimų, pavyzdžiui, kai kurių statuso ženklų. Jau seniai aišku, kad mieste šeimai išlaikyti du automobilius nėra prasmės ir geriau juos nuomotis. Tačiau praktikoje tą taiko mažai kas. Jų sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai jie sugebės prisitaikyti ir susigrąžinti darbo pajamas.
„Kai kalbame apie vidurinę bei aukštesnę klasę, tai paprastai žmonės, kurie turi sukaupę santaupų. Gali būti, kad kai kam tai bus puikus laikas investuoti į atpigusį turtą. Be to, keičiasi ir mentalitetas. Vieni lauks išsigelbėjimo, kiti ieškos galimybių. Tą patį matėme ir per praeitą krizę, kad svarbu ne inkarai, kurie siurbia energiją ir pinigus, o gebėjimas keistis“, – aiškina analitikė.
A. Matulionis pritaria „Swedbank“ analitikei ir sako, kad dalis viduriniosios klasės negalvojo apie statuso dalykus. Jie tiesiog džiaugėsi gyvenimu ir išnaudojo galimybes.
„Lietuvoje aktyviems žmonėms tikrai atsiras galimybių. Pavyzdžiui, gana populiarios istorijos, kaip žmonės kuria nedidelius ūkius ir jų klientūra auga. Tokie žmonės kabinasi į gyvenimą, nesitiki, kad jiems valdžia numes kokį kaulą, o patys kuria savo gyvenimą. Lietuviams būdingos dvi ryškios savybės. Viena pavydas, kurio daugėja. Kita tai darbštumas, kuris dabar išgelbės“, – pastebi A. Matulionis ir sako, kad laimės tie, kurie visada yra aktyvūs ir nebijantys keistis.