Andrius Užkalnis

Ne paslaptis, kad lietuviškos užstalės ir giminių šnekos, mišrainės balkone, majonezas kibire ir karpis drebučiuose yra mano mažos, juodos širdelės mylimiausia tema.

Teismui įpareigojus rašytoją Andrių Užkalnį viešai pripažinti, kad jis, visuomenininką Andrių Tapiną pavadindamas „aferistu“, pažemino pastarojo garbę ir orumą, abu žinomi vyrai liko nepatenkinti tokiu sprendimu ir su apeliaciniais skundais kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą.

Aš esu Andrius Užkalnis ir manęs prašo padėti prasukti keisčiausius dalykus. Prisimenate, šiemet pardavinėjau namą Nidoje už du milijonus su trupučiu.

Nuo vaikystės buvau bjaurus vaikas, jau nuo tada, kai klausiau mokytojos, kodėl Kaspijos jūra – ne ežeras. Mokytoja nežinojo, ką sakyti, todėl liepė nesąmonių neklausinėti ir nevaidinti mandro.

Per Velykas turėsite progą pamatyti gimines, pavalgyti ir pabendrauti. Tiksliau, bendravimas bus pareiga: dar negimė toks žmogus, kuris, būdamas sveikos emocinės būklės, degtų noru atsakinėti į vyresnių užstalės dalyvių klausimus. Tačiau yra vienuoliktasis Dievo įsakymas: „Su giminėm bendrauk“.

Atominės elektrinės mieste paskutinį kartą buvau prieš dešimtmečius, kai buvau jaunas ir nelabai patyręs žurnalistas, Lietuva dar tik tapo nepriklausoma, kai Valstybės kontrolierius buvo Kazimieras Uoka (žurnalistai tada smaginosi, vadindami jį K.Uoka, toks buvo tų filadelifijų humoro lygis tuomet, ...

Esu didelis mėgėjas propagandinio turinio feisbuke ir kitokios „švelniosios galios“, einančios iš Kremliaus. Norite žinoti, ką išrinks lietuviai kituose rinkimuose? Skaitykite šiltus tekstus, šlovinančius sovietinę praeitį ir keikiančius dabartį: valdžią, Europą, pasaulį ir ypač – jaunimą.

Daugelis sovietinių daiktų yra klastingi: jie buvo pagaminti primityviai ir grubiai, ir todėl dažnai tarnauja nors ir blogai, bet užtat be galo ilgai.

Kada nors matėte, kas būna, kai Afrikoje, Indijoje, tolimame Rusijos kaime be asfaltuotų kelių ir su tupyklomis lauke ar kokiame kitame atsilikusiame krašte atsitinka nelaimė? Paprastai pora žmonių ką nors daro, gelbėdami situaciją, o visi, kas yra gyvas dviejų kilometrų spinduliu ir gali vaikščioti...

Praėjo dvidešimt metų, kai visai nebrandus, jaunas ir perspektyvus autorius būdamas, parašiau runkelio apibrėžimą – ten buvo ilgas ir painus straipsnis, ir gal todėl ne visus įtikino.

Kai mane išvarys iš Vilniaus (nes nusibos valdžiai mano patyčios apie nacionalinį stadioną ir siaurintas gatves), kraustysiuos į Kazlų Rūdą, laimingiausią Lietuvos miestuką, kuris kaip žaisliukas giriose, kaip kažkokia pasakų vieta, kur visi laimingi.

Jessica Shy – viena populiariausių šių laikų atlikėjų Lietuvoje, kurios dainos net nejučia įstringa tautiečių galvose ir širdyse. Kur slypi vieną po kito hitus leidžiančios ir įspūdingus šou rengiančios dainininkės sėkmė? Kuo Jessica, savo kūrybos prasme, išsiskiria iš kitų šalyje žibančių muzikos ž...

Nesitikėkit, prašom, kad pradėsiu nurodinėti vardais ir pavardėm – juo labiau, kad penktoji kolona nėra teisinis terminas, bet dar ir dėl to, kad pirštais badymo meno korifėjų pilna ir be manęs.

Kokį ten automobilį, žiurėsime į mašiną. Jei žmogus vadina mašiną automobiliu šnekamojoje kalboje, tai jau diagnostinis kriterijus: tas pats, kas rimtu veidu šnekamojoje kalboje sakyti „spragėsiai“, „iššūkis“, „snygis“, „ugdymas“, „vakarėlis“, „dūzgės“, „vyrukas“, „spausdintuvas“, „automobilių stovė...

Žinot, būna restoranai, kurių maistas atrodo kaip tinklinis, nors tai ir nėra tinkliniai restoranai? Na, tie patys burgeriai, picos, šonkauliai, sūrio spurgytės.

Dauguma Lietuvos žmonių jau gyvena puikiai, nepriklausomai nuo to, ar mes to norime, ar ne. Ką jie galvoja apie save, tai kitas klausimas, bet skaičių ir liudijimų per daug, kad galėtume juos ignoruoti.

Likutinis sovietiškumas yra kultūrinė diagnozė, būdinga ne tik žmonėms, kurie praleido sovietinėje Lietuvoje didžiąją gyvenimo dalį (yra daugybė žmonių, kurie gimė ir net pragyveno trumpiau ar ilgiau sovietiniame pasaulyje ir neužsikrėtė). Kai kas gimė jau laisvoje Lietuvoje, bet paveldėjo sovietizm...

Lietuvoje viskas eina geryn. Svarbiausia, saugokite savo psichiką ir nebemirkykite savo proto socialiniuose tinkluose kurie yra grynas blogis. Tas pats per tą patį: kuo bjauresnė naujiena, tuo daugiau ją rodo, ir vėl dietologės baugina trim produktais nuo kurių ateis giltinė, ir vėl tas pats Donaldo...

Girdėjau tokį posakį, ne aš sugalvojau: „Kodėl visi klausia: kas mums bus? Kodėl niekas neklausia: ką mes turime daryti?“

Lietuvos Respublikai šiandien sueina 35 metai, amžius tikrai per vidurį (priklauso nuo amžėjančiojo lyties). Paauglystė baigėsi, branda atėjo, galutinai susicukravo ir nustojo augusi, o vidurio amžiaus krizė dar neatėjo, bet požymiai matyti. CIVILIZACIJA ir SOCIALIZACIJA: iki galo išmokome vairuoti...