Gražusis augalas laukuose nepageidaujamas
Lubinai – dar tik pradeda žydėti, tačiau aplinkosaugininkai sako, kad dabar yra pats metas juos skinti ir grožėtis jais savo namuose. Pasak Aukštadvario regioninio parko grupės patarėjo Talvydo Špiliausko, šis augalas – nors ir gražus, tačiau laukuose nepageidaujamas ir yra naikintinas bei Lietuvoje įrašytas į invazinių rūšių sąrašą.
„Taip yra dėl to, kad jis labai sparčiai plinta. Matome, kokie gausialapio lubino kerai tankūs, dideli. Jie subrandina labai daug sėklų, labai greitai išplinta ir nustelbia visus kitus augaliukus. Pažiūrėkime, po lubinų krūmeliais jokia kita žolytė nenori augti – jie išnaikina, išstumia kitus augaliukus ir taip išplinta“, – teigė T. Špiliauskas.
Pasak pašnekovo, kiekvienas lubino keras subrandina šimtus sėklų.
„Svarbiausia yra neleisti tam kerui subrandinti sėklas, tad dabar, kai jis jau pradeda žydėti, galima skinti, galima grožėtis, merkti į vazas ir mūsų saugomos teritorijos ragina tai daryti. Yra toks linksmas šūkis: skink lubiną, juk jis taip džiugina“, – pasakojo jis.
Paaiškino, kaip išvengti lubinų plitimo
Lubinai – dar tik pradeda skleistis, tačiau T. Špiliauskas tikina, kad juos nuskynę ir į namus parsinešę dabar – tikrąjį šio augalo grožį išvysime netrukus.
„Jie pastovės kažkurį laiką, džiugins namuose“, – teigė pašnekovas.
Anot Aukštadvario regioninio parko grupės patarėjo, savo žemėje pastebėjus lubinų plitimą – svarbu imtis tam tikrų veiksmų.
„Jeigu jūsų žemėje yra lubinai, mes rekomenduojame rimčiau atkreipti dėmesį į juos ir kažkaip bandyti po truputį iš savo žemės sklypo rauti.
Vienas iš tokių būdų – reikėtų pakirsti šaknis, o šaknys yra ilgos, netgi iki pusantro metro ilgio gali būti. Liemeninė šaknis – labai ilga, tad reikėtų su kastuvo pagalba pakirsti ir kiek įmanoma išrauti, kad tas keras tikrai būtų apnaikintas“, – patarimais dalijosi jis.
Galimų priemonių yra ir daugiau.
„Kitas būdas yra žemės ūkio veikla. Lubinai nemėgsta žemės ūkio veiklos. Šienauti, arti žemę, prižiūrėti žemę pagal paskirtį – tada tokių vaizdų mes neturėtume“, – teigė T. Špiliauskas.
Naudos mažiau nei žalos
Pasak specialisto, lubinas – atvežtinis augalas, į Lietuvą patekęs dar XX amžiaus pradžioje.
„Jis labai greitai išplito ir dabar jau mes, kadangi jį įtraukėme į invazinių rūšių sąrašą, stengiamės, kad jis neplistų ar bent pristabdyti plitimą ir kažkaip su juo bandome kariauti“, – teigė T. Špiliauskas.
Lubinai į Lietuvą atkeliavo iš Šiaurės Amerikos. Pasak Aukštadvario regioninio parko grupės patarėjo, į mūsų šalį jie buvo atvežti ir kaip gėlės, ir kaip pašaras ar trąša, esą buvo manyta, kad šis augalas bus naudingas žemės ūkiui.
„Pirmiausia, pradėta auginti kaimyninėje Lenkijoje, o vėliau, XX amžiaus pradžioje, pakliuvo ir į Lietuvą, ir buvo galvota, kad čia labai naudinga kultūra. Vėliau, metai ir patirtis parodė, kad tikrai naudos nedaug, o žalos gamtai daugiau“, – teigė T. Špiliauskas.
Kaip teigė T. Špiliauskas, vasaros metu, lubinui peržydėjus, susiformuoja ankštys, kuriose būna šimtai sėklų, kurias vėliau kiekvienas keras išbarsto.
„Tos sėklos būna daigios ne vienus metus ir joms gulint žemėje – niekas neatsitinka. Jos kitais metais ar dar sekančiais metais sugys ir taip ta plantacija po truputėlį plečiasi“, – aiškino pašnekovas.
Tiesa, lubinų šaknyse slepiasi ir tam tikros kenksmingos bakterijos.
„Ankštiniai augalai turi azotą kaupiančias bakterijas. Taip yra praturtinamas dirvožemis azotu ir, kadangi azoto gali kiekiai būti didesni toje vietoje, įsivyrauja azotą mėgstantys augalai. Reiškia, rūšinė įvairovė vėl po truputėlį kinta“, – teigė T. Špiliauskas.
Visą reportažą rasite LNK portale: