27 straipsnių
Miškingos savivaldybės šalia geležinkelių nusidriekusią miško žemę galėtų kai kada paversti pramonės ar sandėliavimo paskirties teritorijomis. Tai numatantį mano parengtą Miškų įstatymo projektą gegužę po pateikimo palaimino Seimas. Tiesa, išlygos kurtis ekonominėms teritorijoms vietoje miško galėtų...
Lubinai užkariauja nenaudojamus Lietuvos laukus. Dėl jų masiško paplitimo, pievos tampa mažavertės, mat invaziniai lubinai laimi konkurencinę kovą su kitais vietiniais augalais, juos užgoždami. Dėl šios priežasties, gamtosaugininkai ragina padėti gelbėti pievas ir skinti lubinų žiedus, nors šie savo...
Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Babrungėnų miške rasta daug raudonojo auksabaravykio įvairaus augumo vaisiakūnių. Tai baravykinių šeimos valgomas grybas, natūraliai augantis Šiaurės Amerikoje, bet jau daugiau nei prieš du dešimtmečius paplitęs Kuršių nerijoje. Dar šį baravyką vadina „balse...
Aplinkosaugininkai perspėja – bauda už invazinių augalų auginimą ir dauginimą gali siekti net 600 eurų. Paradoksalu, bet daugelis invazinių augalų - spalvingumu ir forma dažnai pranoksta tuos, kurie lietuviams įprasti, praneša LNK žinios.
Švenčionių rajono savivaldybė antradienį išplatino pranešimą, kuriame ragina privačių žemės sklypų savininkus, naudotojus atlikti invazinių augalų – Sosnovskio barščių – naikinimo darbus.
Invazinės rūšys – tai augalai ir gyvūnai, pasižymintys gebėjimu greitai daugintis, prisitaikyti prie įvairių gamtinių sąlygų, neišrankumu buveinėms, atsparumu aplinkos taršai, pesticidams, dažniausiai platinami žmogaus. Tačiau dažnai jie gražūs ir žmonės juos noriai daugina.
Vilnius siekia 2025 metais tapti Europos Žaliąja sostine. Sveikintinos ambicijos turėtų būti įgyvendinamos atitinkamų analizių ir projektų pagrindu. Pavyzdžiui prekybos tinklas „Lidl“ Lietuvoje turi savo teritorijų „Apželdinimo konceptą“, kurio pagrindu yra rengiamos „Principinės sklypo apželdinimo ...
Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko neplaninį, augalais prekiaujančios įmonės, patikrinimą ir nustatė, kad įmonė savo internetiniame puslapyje prekiavo invaziniais augalais.
Gamtai neabejingi žmonės vis dažniau šviečiami invazinių augalų ir gyvūnų rūšių klausimais. Šios, iš svetur atkeliavusios, rūšys neretai kelia didelę grėsmę vietinei šalies faunai ir florai. Viena iš jų – vandens hiacintu vadinama paprastoji eichornija (Eichhornia crassipes) egzotišku žiedu dangstan...
Invazinės rūšys vis sparčiau plinta visame žemyne. Europos Sąjunga, kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių, nusprendė stiprinti kovą prieš šiuos aplinkai, ekonomikai ir žmogaus sveikatai žalą darančius augalus ir gyvūnus.
Invaziniais augalais, kurių daug šalies pievose, žmonės grožisi ar net specialiai juos veisia, kartais net nežinodami apie jų daromą žalą, tačiau pasak gamtininko Almanto Kulbio, reikėtų tokius augalus pažinti ir naikinti.
Gamtininkai pataria žmonėms nesižavėti šiuo metu laukus ir pievas geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis ir su jomis kovoti. Tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – ...
Kartais vis dar pasigirsta teiginių, kad muilinė guboja neva yra saugoma ir jos skinti negalima. Netiesa - paaiškina Aplinkos ministerija ir sako, kad ji įtraukta į invazinių rūšių sąrašą. O tai reiškia, kad šis augalas naikintinas.
Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi sunerimusi vilnietė, kuri pranešė, kad jos kaimynas balkone pasimerkė žmogaus sveikatai pavojingą Sosnovskio barštį. Moteris baiminasi, kad ši „gėlė“ išbarstys sėklas ir dėl to kieme pridygs šių kenkėjiškų augalų.
Klaipėdoje yra kelios vietos, kur auga žmonėms pavojų keliantis Sosnovskio barštis. Savivaldybė apie tai žino, tačiau, kaip pastebi gamtininkai, šį invazinį augalą nėra taip lengva išnaikinti, praneša diena.lt.
Lietuvos gamtai tenka susidurti su įvairiomis grėsmėmis: brakonieriavimu, gaisrais, nelegaliais kirtimais. Tačiau egzistuoja ir dar vienas pavojus, apie kurį vis dažniau kalbama viešojoje erdvėje - invazinės rūšys. Apie tai prabilta ir Vilniuje vykusiame aplinkosaugos forume „Žmogaus ir aplinkos lai...
Invazinės rūšys plinta ne tik į Lietuvą. Ne mažiau agresyvūs yra ir Lietuvoje augantys augalai. Jie užkariauja vis naujas net ir labai atokias teritorijas. O atskiros valstybės nežino, ko griebtis, kad invazinius augalus sunaikintų.
Praėjusio amžiaus viduryje į Lietuvą atvežtas Sosnovskio barštis užima vis naujas teritorijas, prasiskverbia į miestus. Jų naikinimui numatyti Europos Sąjungos ir valstybės milijonai, tačiau augalo okupuoti plotai nemažėja.
Sosnovskio barščiais užkrėsta beveik 850 hektarų teritorijos, jie labiausiai išplitę Utenos ir Kauno apskrityjse, nustatė Aplinkos ministerija. „Apytikslius skaičius jau turime. Bendras skaičius sudaro beveik 850 hektarų, kuriuos savivaldybės mums nurodė”, - BNS sakė viceministras Linas Jonauskas.
Aplinkos ministerija renka duomenis apie Sosnovskio barščio paplitimą šalyje ir kviečia gyventojus prisidėti kaupiant informaciją apie šio invazinio laukinio augalo augimo vietas.
