„Žemaitis“ domėjosi, kaip sekėsi Plungės rajono bulvių augintojams ir kokios bulvės garuos ant
mūsų stalo – atvežtos iš svetur ar užaugintos pašonėje?
Skundžiasi ne visi
Bulvių derlius šiemet prastas visoje Lietuvoje – vienur jos menkos, neatitinkančios prekybai keliamų standartų, kitur – didelės, tačiau po keru – vos viena kita. Tiesa, skundžiasi ne visi. Kai kuriems ūkininkams bulvės užaugo visai neblogos, gal tik derlius šiek tiek kuklesnis.
Penkerius metus Plungės rajone, Mardosų kaime bulves auginantis 31-erių ūkininkas Martynas Šimkus bulviakasį pradėjo rugsėjo viduryje, tad didžiąją dalį bulvių jau yra nukasęs. Šių metų derliumi vyras pernelyg nesidžiaugia: bulvių prikasė mažiau, jos smulkesnės, bet džiugina nors tai, kad kaina šiemet didesnė.
„Kad labai blogi metai, negaliu sakyti. Kaip pažiūrėsi... Pernai derliaus atžvilgiu metai buvo geri, bet kaina maža. Šiemet du laukus nukasiau, negaliu skųstis. Prieš kelias dienas kasėme kitoje vietoje, kitą veislę, tai liūdna – daug smulkių, sėklinio dydžio bulvių, o maistinių mažai. Bet žmonės perka ir tas mažesnes, ne visi vien tik didelių nori.“
Pasak ūkininko, kai kurie pirkėjai kaip tik prašo mažesnių bulvių, nes mėgsta išsivirti su lupena, o didelės tam netinka.
„Ką padarysi, jei vieni metai prastesni pasitaikė. Visko juk nemesi. Kitaip su tokiu požiūriu niekur gyvenime neįsitvirtinsi“, – įsitikinęs M. Šimkus.
Prie ūkio darbų – nuo paauglystės
Paklaustas, kokie keliai jį atvedė į žemės ūkį, Martynas pasakojo, kad ūkiški darbai jam patiko jau vaikystėje. Talkinti kaime gyvenantiems seneliams jis pradėjo būdamas keturiolikos, tačiau rimčiau į žemės ūkį kibo visai neseniai. Pirmaisiais ūkininkavimo metais bulvėmis užsodino 1,5 ha, kasmet jų plotą pamažu didino, o pernai ir šiemet bulvėms skyrė jau 5-is hektarus.
Vyras sako, kad per penkerius ūkininkavimo metus jau spėjo perprasti bulvių auginimo subtilybes.
Ir dabar savo ūkyje augina dviejų veislių bulves – vidutinio ankstyvumo „Laura“ ir „Soraya“.
Kokios bulvės kokiam patiekalui tinkamiausios, ūkininkas jau yra ir pats išbandęs. Jaunas vyras neslepia, kad ir pats mėgsta virtuvėje sukinėtis, kai tik turi laisvo laiko. Tad plikštainiui, cepelinams virti Martynas pataria rinktis „Soraya“ veislės bulves, mat jos išsiskiria ne tik skoninėmis savybėmis, bet ir nejuoduoja, tad gaminant cepelinus iš šios veislės bulvių, šeimininkėms nebereikia gudrauti ir į tarkius dėti vitamino C, kad šie nepatamsėtų. O mėgstantiems traškius bulvinius blynus Martynas pataria rinktis „Laura“ bulves.
Pernai vyras bandė auginti ir ankstyvųjų veislių bulvių, bet nei derlius, nei skonis jo netenkino, o ir kaina nedaug didesnė buvo. Su kitais nelenktyniauja Kalbai pasisukus apie sėjos ir bulviakasio pradžios laiką, M. Šimkus sako su kitais bulvių augintojais nelenktyniaujantis. Bulvių sodinti niekada nepradeda anksčiau nei gegužės 14 d., mat joms sudygti reikia daugiau šilumos. Tad šio darbo imasi dirvai įšilusi iki 7–8°C.
Vyras nelenktyniauja su kitais ir nukasant bulves. Anot jo,tinkamiausias laikas tai daryti yra nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. Nukastas bulves ūkininkas stengiasi kuo greičiau parduoti, mat kol kas turi tik laikinas saugyklas. Pernai sako realizavęs daugiau kaip 100 tonų bulvių ir prekybą jomis baigė gan anksti, jau lapkričio mėnesį.
Kiek šiemet bulvių derlius bus mažesnis, Martynas kol kas dar nežino, nes ne visos bulvės dar nukastos. „Jei Dievas duos sveikatos, tai per šią savaitę bulviakasį turėtume pabaigti. Likusi nukasti dirva labai akmenuota, žmonės, dirbantys ant bulvių kombaino, labai pavargsta, nuo akmenų gausos genda technika, o jos taisymas atima daug laiko“, – praėjusią savaitę kalbėjo pašnekovas.
Bulves rūšiuoja smagi kompanija
Pasidomėjome ir kur iškeliauja Plungės pašonėje užaugintos bulvės. Pasirodo, kad Martyno ūkyje augintas bulves noriai perka plungiškiai, jų galima įsigyti Plungės turguje, dalis iškeliauja į Klaipėdos daržovių supirkimo bazę. Pasak pašnekovo, tie patys pirkėjai pas jį grįžta jau kasmet, tad norint jų nenuvilti, bulvės jo ūkyje rūšiuojamos labai atsakingai. Nors tuoj pat pat ūkininkas priduria, kad visko pasitaiko, kartais nepastebėta maišan patenka ir kokia įdaužta ar įpjauta bulvė.
Jauno ūkininko užaugintomis bulvėmis džiaugiasi ir Plungės vaikų globos agentūros „Cyrulis“ vaikai. Šią organizaciją Martynas paremia jau šeštus metus. Pirmaisiais metais, sulaukęs prašymo prisidėti prie vaikų gerovės, bulves vežė pats. Dabar moterys, globojančios „Cyrulio“ vaikus, į Martyno ūkį atvažiuoja, kai tik prireikia bulvių. Ūkininkas džiaugiasi savo užaugintu derliumi galėdamas paremti šios prasmingos organizacijos veiklą.
Įdomu tai, kad M. Šimkus ne tik ūkininkauja, bet dar ir dirba ugniagesiu gelbėtoju, nes kol kas jo ūkis nėra didelis. Žmonių bulviakasiui samdyti nėra galimybės. Bulvių rūšiavimo darbuose samdinių taip pat nėra, jam talkina savi – artimieji, giminaičiai, pažįstami, draugai. Vyras juokauja, kad prie bulvių rūšiavimo linijos neretai stoja net aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.
„Rūšiuoti pradedame vakare, kai visi suvažiuoja po darbų. Vieni atvažiuoja vieną vakarą, kiti – kitą.
Darbuojamės iki pat vėlumos. Savaitgaliais talkininkų atvažiuoja daugiau. Susirenka smagi kompanija. Pasikalbėdami, pajuokaudami ir įveikiame. Vieni atvažiuoja padėti, norėdami pailsėti nuo savo darbų, kiti – pravėdinti galvas nuo per savaitę susikaupusios įtampos. Mano močiutė, kuriai 84-eri, neretai taip pat stoja prie rūšiavimo stalo, sunku ją nuvaryti, vis nori padėti. Darbuojamės ar ne, bet šventadieniais mūsų sodyba visada pilna svečių, nes sekmadieniais močiutė verda cepelinus“, – džiaugiasi talkininkais.
Kalbėdamas apie darbus ir jam talkinančiųjų pagalbą, ūkininkas geru žodžiu paminėjo ir Nausodžio seniūnijoje ūkininkaujančius ūkininkus. Sako, nejaučiantis nei susipriešinimo, nei pavydo, kaip dabar dažnai būna tarp ūkininkų. Šioje seniūnijoje jie visi gražiai sutaria – kai reikia darbuose vienas kitam padeda, padargais draugiškai pasidalina.
Su M. Šimkumi kalbėjomės ir apie jo naujai įsigytą bulvių sodinimo techniką, kurios dėka ne tik darbo našumas, bet ir derlius gerokai šoktelėjo. Pasidomėjome ir Martyno ateities planais, kuriuose,
pasirodo, didelės bulvių saugyklos su automatizuotomis rūšiavimo linijomis, leisiančiomis didinti auginamų bulvių plotus ir jomis prekiauti ištisus metus. Belieka palinkėti sėkmės šito siekiant.
Bulvių laukai kasmet mažėja
Bulvių plotai pastaraisiais metais mažėjo visoje Lietuvoje, nors prieš koronaviruso krizę situacija buvo stabilesnė, vis daugiau bulvių eksportuota pagal išankstines sutartis. Tačiau šiemet šalies žemdirbiai bulvėmis apsodino beveik 11 proc. mažesnius plotus nei pernai. Deklaruoti bulvių plotai sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu hektarų, o tai reiškia, kad ir pasiūla bus mažesnė.
Bulvių plotai mūsų rajone šiemet taip pat susitraukė: 2019 m. jų deklaruota 158,86 ha, 2020 m. – 151,71 ha, o šiemet tik 130,33 ha. Praėjusiais metais ūkininkai buvo priversti bulves parduoti žemiau savikainos, nes rinkoje buvo jų perteklius. Tad natūralu, kad pernai patyrę nuostolių, šiemet bulvių pasodino mažiau.
Kiekvienas augalas turi augimo tarpsnius, kai ekstremalūs orai ypač kenkia. Pavasaris šiemet buvo šaltas, vasara – sausringa ir karšta, tokios gamtos anomalijos sumenkino ir bulvių derlių. Ypač bulvėms pakenkė karščiai, nes termometrų stulpeliams pasiekus 25°C, jos praktiškai nebeauga, o tokios temperatūros šią vasarą laikėsi gana ilgą laiką.
Nors šie metai bulvių augintojams toli gražu ne tragiškiausi, bet visgi pavasarėjant bulvių Lietuvoje gali ir pritrūkti. Specialistai perspėja, kad nelabai šioje situacijoje pagelbės ir importas. Bulvių pasėlius sausra nuniokojo ir Skandinavijoje, ir kitose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, dalyje Vokietijos.
Be to, po komerciškai nesėkmingų praėjusių metų Europoje bulvių šį pavasarį buvo pasodinta apie 5–7 procentais mažiau.
Manoma, kad vasarą Lietuvą užklupusi sausra gali nusausinti ir pirkėjų pinigines. Dėl prasto derlius bulvės jau brango 50 procentų, o kai kur ir daugiau. Ūkininkai pastebi, kad bulvių rinkoje vyksta nuolatiniai kainų svyravimai. Jei vienais metais bulvės pigesnės, tai kitais metais jų kaina šokteli aukštyn ir atvirkščiai.