Apie šią problemą kalbėta ir „Delfi agro“ laidoje.
„Klausimas dėl daugiamečių pievų iškils. Esame nusimatę naują tos pačios ekoschemos variantą, naują pasiūlymą, ir, matyt, reikės galvoti apie dar palankesnius įkainius, nes jeigu ekonomiškai bus naudingiau suarti, natūralu, kad mes šito referencinio dydžio neišlaikysime“, – kaip vieną iš sprendimų mato žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Tačiau ūkininkų atstovai sako, kad vien išmokų padidinimas problemos neišspręs.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas: „Pirmas dalykas, ką norėčiau apsakyti, tai kad savo strategijose mes esame užsibrėžę per didelius tikslus. Tikslas ekologinio ūkininkavimo plotus iki 2027 metų išplėsti dvigubai per didelis, jis nebus pasiektas dėl labai paprastos priežasties – nėra tam pinigų. Mes programoje pinigų neturime tokiam tikslui pasiekti. Todėl visi tikslai turėjo būti kur kas kuklesni.
Žemės ūkio komisaras Briuselyje prieš metus yra sakęs, kad įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus Kaimo plėtros programoje pinigų nėra. Jis norėjo atkreipti Europos politikų dėmesį, kad norint tuos tikslus Europoje pasiekti, yra būtina didinti finansavimą. Tuo labiau tą finansavimą papildomai didinti yra būtina Lietuvoje, kur Bendrosios žemės ūkio politikos vokas yra labai mažas.
Taigi pinigų neturime, užsibrėžiame ne pagal savo kišenę ir galimybes per didelius tikslus, kurių nepasieksime, ir greičiausiai gausime sankcijas. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad mes turime mažinti savo tikslus.“
A. Macijauskas situaciją dėl daugiamečių pievų vadina skandalinga, nes mes jau daugiau kaip 10 metų – nuo 2012 metų patys pripažįstame plotus daugiametėmis pievomis, kurie nėra daugiametės pievos. Kiekvienas agronomas gali pasakyti, kad sėjomainoje dalyvavęs arba dalyvaujantis laukas nesvarbu, kiek metų jis užsėtas žoliniais augalais, niekada negali virsti daugiamete pieva.
Daugiamete pieva yra plotai, kurie mažiausiai 100 metų yra pieva. O mes patys pripažinome tuos sėjomaininius laukus daugiametėmis pievomis, ir dabar turime dėl to daug vargo. Ir šiemet toliau tas tęsiasi: jeigu penktus metus buvo deklaruoti žoliniai augalai, tas plotas vidury dirbamo lauko tampa daugiamete pieva. Tai nesąmonė.
„Labai svarbu, kad sprendimai dėl daugiamečių pievų ir ekologinių ūkių būtų patrauklūs. Pievas mes galime išlaikyti daugiametes, ir jas reikia išlaikyti. Matome aplinkosaugos mokslininkų didžiulius skaičius, kurie sukuria neigiamas emocijas: per dešimtmetį mes netekome per 40 proc. paukščių. Tai reiškia, kad daugiamečių pievų naikinimas – biologinės įvairovės mažinimas yra svarbus mums, visuomenei.
Ir labai svarbu tikrus daugiamečių pievų plotus išlaikyti, ir tai yra puiki galimybė dar egzistuojantiems gyvulininkystės ūkiams užsiimti ta veikla. Reikia tik šiek tiek patikslinti taisykles. Jei šiandien priemonė ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius galima 0,3 sąlyginio galvijo 1 ha ganyti, tai šių metų sausra parodė, kad šito ploto neužtenka. Reikėtų patikslinti taisykles, kad būtų 0,1 sąlyginio gyvulio ha, ir tokiu būdu suteiktume galimybę gyvulininkystės ūkiams gauti papildomas pajamas“, – siūlo Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas ir vardina keistus dalykus, kurie numatyti taisyklėse.
Pavyzdžiui, ekologinių ūkių taisyklėse numatyta, kada grūdininkystės ekologiniai ūkiai gali naudoti iš chemizuotų ūkių atvežtą mėšlą, bet jeigu karvutė išeina į nesertifikuotą lauką ir užėda žolės, tai tokio ūkio sertifikavimas yra nutraukiamas, ir ta karvutė tampa neekologine.
Tai, jog reglamentavime yra keistų dalykų pripažįsta ir žemės ūkio ministras.
„Tai, ką mes matome, tikrai nėra taip blogai, kaip kartais girdime, bet aš manau, kad tą bendrą kelią surasime, ir neišvengiamai reikia jo ieškoti. Yra keistų dalykų ir toje pačioje Europos politikoje. Dėl pievų. Pirmiausiai yra pripažįstame, kad laikomas tas referencinis dydis, ir ta prievolė valstybėm narėms (nustatyta) dėl klimato kaitos. Bet jeigu pieva tampa daugiamečiu uogynu ar sodu, tai kodėl ji iškrenta iš apskaitos? Kodėl iškrenta, jei pieva buvo apsodinta mišku? Kitame programavimo laikotarpyje šitie plotai yra išbraukiami.
Į šituos klausimus pati Komisija neturi atsakymo, bet mano supratimu, tai yra neteisybė. Nes jei tikslas yra biologinė įvairovė, tai sprendžiama vienais ir kitais dalykais ir tas padaroma su mažesnėmis sąnaudomis. Tokių keistinų dalykų tikrai yra daug. Aš manau, kad atsiras blaivesnio arba holistinio požiūrio toje pačioje Europos Komisijoje, ir tie sprendimai tikrai bus“, – sako ministras.
