Anot jo, valstybės parama reikalinga ir stambiesiems pieno gamintojams, investavusiems į savo ūkių plėtrą, gaminamos produkcijos kokybę.
„Tikrai jis yra blogas sprendimas. Turi 100 karvių – gali būti viena savikaina. Turi 500 galvijų – savikaina kita. Mes, didesni ūkiai, šiandien investuojame į gyvūnų gerovę, į pašarus, kad užtikrintume pieno kokybę, baltymus, riebalus. Ypač daug investuojame į aplinkosaugą. (...) Viskas kainuoja. Tas modernus ūkis, kuris investuoja, yra paliekamas už borto“, – LRT radijui antradienį sakė J. Sviderskis.
„Likusi už borto žemdirbių, šiuo atveju – pienininkų, dalis (...) tikrai su tuo nesutiks“, – tikino jis.
ŽŪM penktadienį pristatė savo pasiūlymą išmokas skirti tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina yra mažesnė nei 35 centai už litrą. Preliminariais ministerijos skaičiavimais, kooperatyvų nariai už karvę turėtų gauti apie 96 eurų, kiti pieno gamintojai – 87 eurus. Parama esą turėtų pasiekti 90 proc. šalies pieno ūkių.
Anot J. Sviderskio, krizę patiria ir modernūs stambūs ūkiai, kuriems nepadėti būtų „nedovanotina“.
Atnaujintą išmokų tvarką ministerija grindžia skaičiavimais, pagal kuriuos vasarį 91 proc. ūkininkų kilogramą pieno pardavė už 15–35 centus, kuomet likę 9 proc. – 35–70 centų. Šie 1057 ūkių pardavė 70 proc. viso pieno, gavo 77 proc. visų pajamų, o laiko 55 proc. visų karvių.
Pasak J. Sviderskio, ŽŪM atlikti skaičiavimai nėra tikslūs, o penktadienio Pieno tarybos sprendimai negali būti laikomi priimtais visų žemdirbių vardu.
„Kas ir ant kokio griovio krašto suskaičiavo, kaip skaičiavo ir pateikė tokius skaičius... Toje Pieno taryboje nebuvo kvorumo, balsavimo. Taip klausimai nesprendžiami“, – teigė LŽŪBA direktorius.
Tuo metu anksčiau ministerija siūlė biudžete pienininkams numatytus 8 mln. eurų paskirstyti visiems ūkiams – suteikiant 37-38 eurų išmoka už karvę.
LŽŪBA vadovas teigė, kad ir pirminis paramos modelis nebūtų pakankamas. Patys ūkininkai prašo 40 mln. eurų tiesioginės paramos.
„Turi valstybė atrasti kitų pinigų“, – sakė jis.
Dalis ūkininkų atnaujintą tvarką palaiko
ELTA primena, kad penktadienį po Pieno tarybos posėdžio žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko pristatytai atnaujintai išmokų tvarkai pritarė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, Jaunųjų ūkininkų asociacijos pirmininkas Vytautas Buivydas.
Anot jų, ŽŪM pasiūlė teisingą modelį, kadangi pagal jį finansinė pagalba pasiektų smulkius, vidutinius ir šeimos ūkius, kurie „šiai dienai nebeišgyvena“.
Pasak V. Buivydo, ŽŪM atlikta analizė parodė, kad stambiųjų ir smulkių ar šeimos ūkių gaunama kaina už parduodamą pieną gali skirtis iki keturių kartų, o jei parama būtų padalinta visiems ūkiams pagal laikomas karves, dauguma jos atitektų „ūkiniams subjektams, kuriems ir taip nėra prastai“.
Siekdama išspręsti vadinamąją pieno krizę ministerija praėjusią savaitę taip pat pristatė Pieno įstatymo projekto pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias, apibrėžti, kada žaliavinis pienas būtų parduodamas ar perkamas nesąžiningai.
Ministerija siūlo nebegrupuoti žalio pieno pardavėjų pagal parduodamo pieno kiekį, nustatyti, kad derybos dėl jo kainos vyktų ne su atskiru pardavėju, o su jų grupe, kuri atstovautų visus konkrečiam pardavėjui pieną tiekiančius ūkininkus.
Be kitų pakeitimų, dar siūloma nustatyti, kad sutarta pieno supirkimo kaina galėtų būti fiksuota arba perskaičiuojama pagal objektyvius rodiklius, o pieno pirkėjai pagal viešą tvarką galėtų taikyti iki 20 proc. pirkimo kainos siekiančias priemokas ir priedus.
Ketvirtadienį prie Seimo vyko protestas, rengtas tęsiantis ūkininkų nepasitenkinimui dėl stipriai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei ŽŪM ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.