Statistikos departamento duomenimis, 2004 metais Lietuvoje buvo užregistruota 81,1 tūkst. bičių šeimų, iš kurių surinkta 1 tūkst. 248 tonos medaus. Iki praėjusių metų bičių šeimų skaičius išaugo iki 137,6 tūkst., o medaus surinkta 4 tūkst. 207 tonos. Šiemet bičių šeimų priskaičiuojama jau beveik 198 tūkst. Kiek tonų medaus surinkta, duomenų dar nėra.
Gausėja ir Alytaus bitininkų draugija, kuriai priklauso 136 bitininkai, turintys apie 2,3 tūkst. bičių šeimų. Kasmet į draugiją įsilieja po 5–6 naujus narius.
Padaugėjo bitininkų ir bičių
Visą pasaulį apėmusi medaus pertekliaus krizė, kai pasiūla viršija paklausą, neaplenkė ir Lietuvos, todėl, kur padėti medų, galvas suka ne tik dzūkai.
E.Petrausko nuomone, tokią situaciją, kad smuko medaus kaina ir paklausa, lėmė keletas priežasčių. Viena jų – per pastaruosius kelerius metus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje labai pagausėjo bičių ūkių.
Mūsų šalyje šį procesą paskatino ir finansinė parama, skirta bičių ūkių steigimui. Žmonės patikėjo, kad bitininkaudami galės susikurti sau ir šeimai pragyvenimo šaltinį.
Bitininkas Alfonsas Šerkšnas taip pat pritaria, kad, išaugus bitininkų skaičiui, medaus realizavimo rinka sumažėjo, esą anksčiau problemų dėl pardavimo nebuvo.
Atsirado daugiau smulkių bičių ūkių, jų savininkai neretai medų išdovanoja draugams, pažįstamiems, taip dar labiau sumažindami pirkėjų skaičių.
„Iš bitininkystės kelių asmenų šeima gali pragyventi, jei turi apie tūkstantį šeimų bičių. Tada ir pardavimo kainos svyravimai nėra tokie baisūs“, – patirtimi dalijasi E.Petrauskas.
Pardavinėja kaip lietuvišką
Kita priežastis, kodėl mūsų bitininkams sunku parduoti medų – daug jo įvežama iš užsienio. „Apmaudu, kad medus, įvežamas kontrabanda ir pardavinėjamas kaip lietuviškas. Kaip pirkėjas galėtų patikrinti, kad medus ne iš Lietuvos, jei pardavėjas tvirtina priešingai? To padaryti beveik neįmanoma.
Manau, kad smulkūs ūkiai tokiais dalykais neužsiima. Didžiausi sąžiningai dirbančių bitininkų konkurentai yra tie, kurie nelegaliai medų įsiveža. Jie gerai nežino, net kaip bitė atrodo, tačiau puikiai išmano, kaip galima greitai pinigų gauti“, – sako E.Petrauskas.
A.Šerkšno nuomone, penki eurai už kilogramą medaus nėra dideli pinigai, nes reikia bites vežioti į žydinčių augalų laukus, jas gydyti nuo ligų, avilius prižiūrėti.
Medų parduodant urmu, supirkėjai moka tik po pustrečio euro ir net mažiau. „Gaunant tokią kainą net sąnaudos neatsiperka, neskaitant savo darbo“, – tikina E.Petrauskas.
Kaip ir visuose versluose, bitininkystėje sėkmingiausiai sekasi turintiems patirtį ir taikantiems naujoves. Vyresni bitininkai, turintys savų klientų, per sezoną išsiparduoda medų. „Sunkiau jauniems, nes reikia ne tik surasti klientų, bet ir įgyti jų pasitikėjimą. Tačiau tai tik laiko klausimas“, – neabejoja A.Šerkšnas.
Šiemet Alytaus rajono bitininkai iš rapsų laukų vienos bičių šeimos sunešto medaus vidutiniškai išsuko apie šimtą kilogramų, o bičių šeimos, kurių aviliai stovėjo pamiškėje, prie lauko avietynų, sunešė po 20–40 kilogramų. „Kiekis nusako kokybę“, – sako E.Petrauskas.
Keičiasi įpročiai
Visame pasaulyje mažėjantis medaus suvartojimas rodo ir pakitusius valgytojų įpročius. Medus, palyginti su cukrumi, yra brangus produktas, todėl ne kiekvienas gali sau leisti jo nusipirkti arba nusipirkti norimą kiekį.
„Daugėja alergiškų žmonių, kurie negali vartoti medaus. Kiti maitinasi viešojo maitinimo įstaigose, greitojo maisto restoranuose, medus ant jų stalo retai atsiduria. Tačiau pasitaiko šeimų, kurios nevartoja cukraus, net uogienes žiemai ruošia su medumi“, – apie pakitusius maitinimosi įpročius kalbėjo A.Šerkšnas.
Per kelis bitininkavimo dešimtmečius E.Petrauskas įsitikino, kad iš bičių produktų Lietuvoje populiariausias medus. Bičių pikio, duonelės, pienelio, žiedadulkių suvartojama nedaug.
Bitininko nuomone, trūksta vartojimo kultūros, trūksta išprusimo, supratimo, kad labai vertingi, turi daug vaistinių savybių visi bičių produktai.
„Nors medumi bitininkai prekiauja ištisus metus, daugiausia jo nuperkama šviežio. Pasibaigus medsukiui, prekyba pradeda lėtėti“, – sako E.Petrauskas.
Iš pažįstamo bitininko
Neretai bitininkai sulaukia klausimo, kurios rūšies medus geriausias. „Visas medus geras, o kokį rinktis – pirkėjo skonio reikalas. Man pavasarinis medus išskirtinis, nes jis surenkamas iš atbundančios gamtos žiedų, kiti mėgsta rapsų, jis ypač paklausus konditerijos pramonėje, dar kitiems patinka liepų. Labai vertingas grikių medus. Vieniems jis nepakartojamas, kitiems nepatinka dėl specifinio, aštroko kvapo“, – apie medų pasakoja E.Petrauskas.
Keturiasdešimt metų bitininkaujantis E.Petrauskas medų pataria pirkti iš bitininko namų, kad pamatytum jo bityną, laukus, kuriuose stovi aviliai. Tada, kai susipažįsti su bitininku, juo pasitiki, gali iš jo pirkti ir turguje, medaus kokybė nenuvils.