EK pažymėjo ir tai, kad nacionaliniais teisės aktais apibrėžti sėjomainos termino nereikalaujama, o net ir apibrėžus, kaip buvo siūloma, tai nebūtų sprendimas, nes sėjomainos sąvoka visoms šalims narėms taikoma vienodai – žolės pakeitimas kitais augalais.
Be to, rašte pabrėžta, kad valstybė narė negali vienašališkai nuspręsti, jog minimalus laikotarpis, per kurį pieva nenaudojama sėjomainai, kol ji virsta DGP, galėtų būti ilgesnis nei 5 metai.
Taigi, Lietuva, įgyvendindama reglamentinę nuostatą dėl daugiamečių pievų apibrėžimo ir referencinio dydžio apskaitymo, tai darė pagal privalomus ES teisės aktus, kurie nesuteikia galimybių platesnėms interpretacijoms Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane.
Primename, kad Žemės ūkio ministerija Strateginiame plane yra suplanavusi naujas priemones, kurios didintų daugiamečių pievų deklaravimo patrauklumą, sudarant galimybes jas atnaujinti neariminiu būdu, taip išsaugant prievolę išlaikyti tokias pievas.