Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius, sako, kad jau per pirmą karantiną pajuto tai, kad turgaus prekybininkai tiesiog fiziškai negali nuvažiuoti į Lenkiją ir atsivežti mėsos, kuri prekyvietėse ne visada apskaitoma, o šešėlinės prekybos mastas visada buvo didžiulis.
„Karantinas parodė, jog šešėlinė rinka milžiniška ir kai kurios mūsų įmonės dirba ant pajėgumo ribų, kad tik galėtų aprūpinti klientus. Apimtys augo 10 –15 proc. Kiek tiksliai, statistikos dar neturime“, – pasakoja E. Mackevičius ir pabrėžia, kad kai tik konkurencijos sąlygos susilygina, vartotojai perka vietinių įmonių gaminius. Dabar pagrindinė bėda išsaugoti kolektyvą, kad nesusirgtų žmonės ir jų nereikėtų izoliuoti pamainomis ir stabdyti gamyklą, nes mūsų rinka labai priklauso nuo kelių įmonių.
„Lietuvoje yra tik 3 ar 4 įmonės, kurios turi dideles skerdyklas ir nors vienai sustojus rinkoje gali kilti panika“, – pavojų įvardina asociacijos vadovas ir džiaugiasi, kad nėra ribojimų komercinio transporto važiavimui iš užsienio. Į Lietuvą įvežame pusę šalyje suvartojamos kiaulienos. Tai 25 kilogramai per metus kiekvienam gyventojui.
Jautienos užtenka, nes auginame dvigubai daugiau nei suvartojame.
„Matome, kad mes viduje turime nesudėliotą žaliavos tiekimą ir jaučiame pasekmes proceso, kai ūkininkai tolsta nuo gyvulininkystės“, – pastebi E. Mackevičius ir sako, kad gera žinia ta, kad karantinas parodė, jog potencialo vidaus rinkoje turime pakankamai daug ir svarbu jį išlaikyti.
„Nesame ant pajėgumų ribos, tačiau jaučiame, kad sumažėjo šešėlis ir dingo pusiau legalūs prekybininkai turguje. Mums tai reikšmingas šuolis, nes iš Lenkijos buvo įvežama dideli kiekiai. Matome, kad didėja mūsų pardavimai ir turgaus prekybininkais“, – kaip gyvena pasakoja Audrius Kantauskas, „Biovela Group“ vadovas.
Verslininkas sako, kad pirma banga buvo pavasarį, kai per pirmą karantiną pardavimai šovė į viršų. Dabar vėl panaši padėtis. Eksporto tai nepaveikė – savo gaminius vežame kaip vežėme. Išimtis tik viešbučiams ir restoranams skirta produkcija. Gaminiai, kurie buvo skirti šiam segmentui, iki šiol saugomi sandėliuose ir realizuojami pakankamai lėtai.
Kalbant apie vartojimą, žmonės perka šiek tiek daugiau šviežios mėsos, nes daugiau gamina namie.
„Kalbant apie viruso suvaldymą, tai nuo pandemijos pradžios pritaikėme įvairias apsaugos priemones. Pasiekėme to, kad nors žmonės serga, tačiau nėra didžiulių židinių. Tiriame daug. Jei kas nors suserga, tiriame visus to skyriaus darbuotojus“, – aiškina A. Kantauskas.
Apie tai, kokia trapi mūsų rinka pasakojo „Norfos mažmenos“ vadovas Dainius Dundulis.
Kai spalį koronavirusas buvo diagnozuotas 5 darbuotojams skerdykloje Šilalėje, kur pagaminama ketvirtadalis Lietuvos rinkos kiaulienos, 20 žmonių turėjo saviizoliuotis ir kilo grėsmė, kad įmonė stos, o ką reikės daryti su šnipuotosiomis buvo neaišku.
„Lietuvoje testai labai sunkiai pasiekiami. Galiu pasidalinti asmenine patirtimi, kai rugpjūtį Latvijoje susirgo mano sūnus, ten atlikti testus buvo labai lengva. Kai su liga susidūrėme savo įmonėse, pamatėme, kad pas mus testuoti kur kas sunkiau“, – pasakoja D. Dundulis.
Spalio pabaigoje susirgo žmonės skerdykloje Šilalėje, kur dirba 120 žmonių. Pagal taisykles aplinkiniai turėjo saviizoliuotis.
„Jei skerdykla būtų sustojusi, Lietuvoje būtų atsiradęs šviežios mėsos deficitas, pasikeitusi ir pati rinka. Mums kiek gelbėjo tai, kad dalis iš susirgusių įmonėje nebuvo ilgiau kaip savaitę, nes atostogavo. Parašėme raštą į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad padėtų ištirti darbuotojus, nes bus bėdų rinkoje. Nuo lapkričio iki dabar atsakymo negavome. Plačiau kas vyksta neviešinome, nes galėjo kilti panika ir mėsos kainos šoktų į viršų“, – pasakoja „Norfos“ vadovas.