Didžiausios koncentracijos stebimos per šalies žemės ūkio aruodo teritorijas, kur dominuoja ariama žemė, tekančiose Lielupės baseino, Nevėžio ir Šešupės pabaseinių upėse, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Lietuvos upių tarša nitratais iš ariamų laukų išlieka viena opiausių vandenų apsaugos problemų mūsų šalyje. Deja, beveik trečdalis upių neatitinka geros būklės kriterijų pagal nitratų azoto koncentracijas.
„Mūsų šalyje labai daug nuveikta modernizuojant miestų nuotekų valyklas ir taip mažinant vandenų taršą iš vadinamųjų sutelktosios taršos šaltinių, bet pasklidosios taršos šaltinių poveikio sumažinti nepavyko“, - teigiama pranešime.
Aplinkos apsaugos agentūra apibendrina, kad didžiausios nitratų azoto koncentracijos stebimos per Lietuvos žemės ūkio aruodo teritorijas tekančiose Lielupės baseino, Nevėžio ir Šešupės pabaseinių upėse, kur ariama žemė yra dominuojama žemės dangos klasė.
Nitratų kiekiai upėse iš esmės pastoviai augo nuo žemiausių verčių 1994-1996 m. laikotarpiu iki aukščiausių koncentracijų paskutiniais metais (2015-2017 m.), kas didžia dalimi paaiškintina augalininkystės intensyvėjimu ir dalyje ūkių galimai taikomomis netvaraus ūkininkavimo praktikomis.