Šis produktas pristatytas Tel Avive vykusioje žemės ūkio parodoje.
Daktaras Amnonas Lichteris iš „Volcani“ centro, sako, kad kartu su daugeliu Europos šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Graikiją, taip pat Lietuvą, dalyvauja „Horizon 2025“ tyrimų programoje.
Dirbama su įvairiais pasėliais, pavyzdžiui, citrusiniais vaisiais, granatais, vynuogėmis ir vyšniomis. Ką mes darome? Mes naudojamės duomenimis iš palydovų, bepiločių skraidyklių ir jutiklių ant žemės, kad būtų galima suprasti, kaip ir kada vaisiai pradeda trūkinėti ir ko imtis, kad to būtų galima išvengti.
„Mes žinome, kad tai turi fiziologines priežastis, kita vertas, egzistuoja klimato problemos. Taigi mes deriname įvairius duomenis, kad suprastume, kodėl ant konkretaus vaismedžio trūkinėja vaisiai.
Mes atliekame daug mokslinių tyrimų, turime partnerių ir Lietuvoje – jie dirba su vyšniomis. Jie taip pat naudoja bepilotes skraidykles ir bando suprasti, kodėl trūkinėja vyšnios. Šis projektas trunka jau ketverius metus, ir tikimės pagilinti savo žinias, kad jomis galėtų naudotis vaisių augintojai Europoje“, – pasakoja A. Lichteris.
– Kas tai per technologijos, kaip jos veikia?
– Pirmiausia, mokslininkai stengiasi padaryti įtaką procesams ant žemės, pavyzdžiui, kontroliuoti laistymą. Arba imamės priemonių, kurios mažina trūkinėjimą. Tuomet stengiamės pastebėti, ką numato duomenys ant žemės, iš dronų ir iš palydovų. Šiuos duomenis jungiame su mokslinėmis žiniomis ir stengiamės suprasti, kodėl konkretus augalas, konkretus sklypas ar konkreti vietovė gali kentėti nuo vaisių trūkinėjimo, o kita – ne. Technologijos gali keistis, bet pati platforma yra bendra“, – aiškina mokslininkas.
– Ką darote, kai pamatote, kad vaisiai yra sugadinti?
– Pirmiausia reikia dokumentuoti tai, ką pamatome. Antra, reikia išsiaiškinti, kodėl taip įvyko. Granatų atveju, pavyzdžiui, komanda bando analizuoti žievės struktūrą – tyrinėja ją mikroskopu ir naudoja kitas technikas, kad suprastų, kodėl šio vaisiaus žievė sutrūkinėjo, o kito – ne. Galbūt ji yra storesnė, galbūt yra kitų priežasčių. Auginant vynuoges, pavyzdžiui, tiriame vandens prasiskverbimą iš išorės į uogą, nes tai gali priversti ją sutrūkti. Vanduo priklauso nuo klimato, makroklimato, ir gali būti gaunamas iš žemės irigacijos būdu. Sumažinę drėkinimą iki tam tikro lygio ar pasikeitus makroklimatui, galbūt galima padaryti įtakos trūkinėjimui. Štai tą mes ir bandome daryti, ir šioje srityje esame pasiekę šiokios tokios sėkmės.
– Kiek laiko jūs dirbsite ir kada jau galėsite pristatyti rinkai savo produktą?
– Ties vaisių trūkinėjimu fiziologiniame lygmenyje dirbame jau keletą metų, dabar projektas pereina prie duomenų lygio. Mes bandome išsiaiškinti, kada būsime surinkę pakankamai duomenų, kad galėtume pasakyti, jog turime įrankį, instrumentą, kuriuo galėtume informuoti augintojus, jog turime problemų.
Mūsų tyrinėjimų tikslas – atsidurti rinkoje per tris ar ketverius metus. Tačiau patekti į rinką yra abstrakti idėja, tai komplikuotas reikalas. Mes bent jau siekiame per tris ar keturis metus sukurti rinkai konceptą.