Didžiausių Pietų Lietuvos sodų vadovas neslepia, kad šie metai sodininkams dėl žydinčius sodus nusiaubusių didelių pavasarinių šalnų labai liūdni. „Obuolių kainos šiemet maždaug 40 procentų didesnės, tačiau tai mažai džiugina, nes derlius mažesnis ne procentais, bet keliais kartais, todėl patirtų nuostolių nepadengs“, – apgailestauja V.Stanaitis.
Mažiausiai nukentėjo bogatyrius
Mažiausiai nuo šalnų nukentėjo ‘Bogatyr‘ veislės obuoliai. Tai vėlyvesnė veislė, ji vėliau žydi, vėliau noksta ir vėliau užaugina derlių. Šalnos kiek mažiau smogė ir ‘Gloster‘ bei ‘Ida red‘ veislių obelims.
„Lietuviškų pamėgtų veislių ‘Auksis‘ ir ‘Noris‘ derlius labai menkas. Jei pernai ‘Auksio‘ priskynė apie 150 tonų, tai šiais metais nei 10 tonų negalėjome priskinti“, – pasakojo V.Stanaitis ir pridūrė, kad šiemet svarbiausia išgyventi.
Sumažėjo sezoninių darbininkų
Nepaisant to, kad pelnas už derlių bus ir labai mažas, norint sulaukti gero derliaus kitais metais, sodą reikia tinkamai prižiūrėti – tręšti, genėti, šienauti tarpueilius, nes obelys žiedinius pumpurus formuoja jau dabar.
Derliaus trūkumas pakoregavo sezoninių darbininkų įdarbinimą. Jei paprastai obuolių skynimui bendrovė įdarbindavo apie šimtą žmonių, tai dabar dirba vos 10.
„Galbūt, kai pradėsime skinti žieminių veislių obuolius, įdarbinsime dar 10 žmonių“, – apie artimiausią ateitį sako V.Stanaitis.
Dėl didelių pavasarinių šalnų mažai ir krituolių, ir desertinių veislių obuolių.
Prašys pagalbos
„Į sodus investuota labai daug, dirba daug žmonių, nesvarbu, kad derliaus mažai, sodą vis tiek reikia prižiūrėti. Apie šias problemas kalbėjome Lietuvos verslinių sodų asociacijoje „Vaisiai ir uogos“. Tarsimės su Žemės ūkio ministerija, gal pavyks gauti kokią nors kompensaciją dėl patirtų nuostolių, tačiau kol kas viskas šakėmis ant vandens rašyta“, – didelių vilčių dėl galimos paramos nepuoselėja V.Stanaitis.
Pajamų iš derliaus, UAB „Luksnėnų sodai“ vadovo nuomone, nusimato nedaug, todėl luksnėniškiai didelių pirkimų neplanuoja ir, įjungę taupymo režimą, tikisi išsiversti su turimais rezervais.
Lietuviškų obuolių trūksta
Lietuva užsiaugina apie 70–80 procentų reikiamo kiekio obuolių, o trūkstamą dalį įsiveža iš užsienio. Daugiausia iš kaimyninės Lenkijos.
„Lenkija turi senas sodininkystės tradicijas, didelius sodų plotus, sugeba užauginti didesnį derlių iš hektaro ir gali pigiau parduoti. Be to, ten valstybės požiūris į sodininkystę yra kitoks, ji labiau remiama, sparčiai diegiamos naujausios technologijos.
Jei kažkada važiuodavome į Olandiją, Vokietiją žiūrėti, kaip turi atrodyti geri sodai, tai dabar žavimės Lenkijos sodininkų pasiekimais“, – teigė V.Stanaitis.
Jo nuomone, iš kitų šalių importuoti yra labai dideli ir gražūs, bet nebūtinai maistinėmis savybėmis geresni nei lietuviški, tačiau žmonės kol kas dažnai perka akimis.