Prancūzijos šiaurvakarinėse teritorijose esančiame Gerande išgaunama visame pasaulyje vertinama ir mėgstama druska, o karštis ir kritulių trūkumas pastebimai paspartino garavimo procesus druskingose pusiasalio pelkėse. Viena iš jos atmainų – sniego baltumo vadinamoji „druskos gėlė“ (Fleur de Sel). Tai vandens paviršiuje susikristalizuojanti druska, jos plonytis sluoksnis renkamas rankomis ir džiovinamas saulėje, kol virsta dribsniais.
Jūros druskos gamyba per pastaruosius dešimt metų sudaro vidutiniškai 1,3 tonos vienam druskožemiui, tačiau šiais metais „derlius“ itin dosnus — beveik 2,5 tonos, sako druskos gamintojas Francois Durandas, šioje srityje besidarbuojantis jau daugiau nei 20 metų. Jis pripažįsta, kad šioje sudėtingoje klimato pokyčių nulemtoje situacijoje jis vienas iš nedaugelio, kuriems pasisekė.
Žurnalistas:
„Gal ir skamba kiek žiauriai, bet jūs vieninteliai, laimintys iš klimato kaitos“.
Druskos gamintojas Francois Durandas:
„Tikriausiai taip galima sakyti. Deja. Matydamas, kas dedasi kitur – gaisrai, vandens trūkumas – noriu stvertis už galvos. Žinoma, akivaizdu, kad mums, druskos gamintojams, tai naudinga“.
Regione, kuris geriau žinomas dėl tradicinio Atlanto vandenyno klimato, daugiau nei keturiasdešimt dienų nepertraukiamos saulės ir lengvo vėjo reiškia daug darbo dirbantiems su druskos dribsniais. Darbas tikrai ne iš lengvųjų. Kepinant saulei, druskos ekspertai lenkia nugaras naudodamiesi menkai per keturis amžius pakitusiais metodais ir įrankiais. Druskos rinkimo procesas – išskirtinai rankų darbas. Druskos verslo baltuoju auksu vadinama „druskos gėlė“ Jungtinėse Valstijose parduodama už nė daug, nė mažai – mažiausiai 100 dolerių už kilogramą.
Druskos rinkėja Audrey Loyer:
„Mes tikrai labai pavargę. Jeigu neklystų, laisvadienio nebuvo jau daugiau nei 40 dienų. Nėra lietaus, nėra ir poilsio“.
Druskos gamintoja ir parduotuvės savininkė Mathilde Bergier nerimauja, kad šios vasaros saulės padiktuotas intensyvus ritmas labai netvarus. Jos teigimu, yra grėsmė, kad trapios purvo struktūros, iš kurių garuoja jūros vanduo, tokio tempo metai iš metų neatlaikys. Kai saulė galiausiai užbaigs šį rekordinį sezoną, druskos gamintojams gali tekti pasukti galvas, ką reikės daryti su tiek druskos, jeigu tokios vasaros ims kartotis dažniau. Kai kurie „Reuters“ sakė, kad jau dabar turi atsargų, kurių pakaktų ateinantiems porai metų.
Druskos rinkėja Audrey Loyer:
„Kai kurie gamintojai šį sezoną jau baigė. Jau neberenka jūros druskos, nebegamina ir druskos gėlės, nes jau įvykdė savo kvotas. Tai labai sunkus darbas: pradedi penktą ryto ir baigti tik dešimtą vakaro“.