Jau kuliami žieminiai rapsai ir miežiai. Kviečiai dar bręsta. Lietuvos ūkininkų sąjunga prognozuoja, kad jei išliks dabartinės tendencijos, grūdinių kultūrų derlius bus 2–3 mln. t mažesnis nei daugiametis vidurkis. Tai reiškia, kad Lietuvos bendras derlius bus keliais milijonais tonų mažesnis nei vidutiniškai.
„Kol kas turime pirminius pranešimus iš ūkininkų. Derlius nedžiugina. Rapsų derlingumu pasigirti irgi negalime. Geriausi rezultatai apie 3,5 t iš hektaro, vidurkis apie 3 ha. Dauguma tikėjosi, kad kuls daugiau nei pernai, nes pasėliai peržiemojo puikiai, buvo gražus pavasaris. Pakenkė kelios karščio bangos ir didelis kenkėjų antplūdis“, – pasakoja Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas, pats dirbantis virš 1000 hektarų, jau nukūlė pirmuosius 80 hektarų kviečių. Tai buvo ankstyva veislė, kuri puikiai derėdavo ankstesniais metais.
„Rezultatai liūdinantys. Pernai sausra buvo vėliau ir ankstyvosios veislės pasiteisino, nes sausra prasidėjo vėliau. Dabar iš laukų, kur kuldavome 7–8 t javų, byrėjo tik 4, kai kur ir iki 4 tonų. Rapsų 2,8-3,4 tonos iš hektaro. Tai mažai“, – įspūdžiais dalinasi J. Talmantas.
A. Macijauskas sako, kad 3 t iš hektaro rapsui tai savikaina. Žieminių miežių derlius taip pat negausus – nuo 4 iki 4,5 t iš hektaro. Kviečiai kol kas kuliami tik ten, kur buvo nudžiovinti karščio, todėl iš to spręsti apie derlių dar negalima, tačiau jau aišku, kad bendras derlius bus mažesnis nei daugiametis vidurkis.
„Finansiškai metai bus sunkūs, kaip ir praėjusieji. Dauguma Lietuvos teritorijos keletą mėnesių buvo be didesnio lietaus. Su tuo nepakovosi. Tai, kad liepos mėnesį geltonuotų kviečių laukai tai retas atvejis“, – dėlioja A. Macijauskas ir prognozuoja, kad bus gana daug ginčų su supirkėjais.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas laukia sunkių metų – anksčiau ūkininkai po gerų metų „užsiaugindavo lašinių“. Dabar keli metai iš eilės metai nėra labai pelningi. Be to, supirkimo kainos krenta, o gamybos sąnaudos didėja. J. Talmantas paskaičiavo, kad vidutinės supirkimo kainos per penkerius metus krito 36 proc.
„Bus bankrotų. Kol kas niekas tuo nesigiria, tačiau kai kurių nuotaikos labai blogos. Bėda ir tai, kad bankai nenoriai finansuoja ūkius“, – pripažįsta sąjungos vadovas.
J. Talmantas mato vienintelę išeitį – dirbti kartu su mokslininkais ir išvesti veisles, kurios tinkamos besikeičiančiam klimatui. Šiemet, lyginant su daugiamečiu vidurkiu bus 2–3 t mažiau. Tai prognozė derlinguose rajonuose. Dzūkijoje derlius gali būti dar menkesnis.